„Žmonių mąstymo būdas keičiasi, – teigia orlaivių remonto ir priežiūros įmonės „FL Technics“ generalinis vadovas Žilvinas Lapinskas. – Atsiradus pigių skrydžių oro linijoms, skristi lėktuvu nebėra prabanga. Palyginkime – prieš penkiolika metų nuskristi į Romą savaitgaliui sau galėdavo leisti tik turtuoliai, o šiandien prieš pusmetį pradėjus medžioti bilietus, juos gali gauti už 30-40 eurų. Tai reiškia, kad esi keleivis, skrendi lėktuvu, o lėktuvai be priežiūros – neskrenda. Tad keleivių skaičiaus augimas tiesiogiai lemia ir lėktuvų paklausą, o taip pat – aptarnaujančio personalo ir jo rengimo poreikį“.
Poreikiai ir problemos
2018 m. bendrą Europos flotilę sudarė 6432 lėktuvai, Kinijos – 3046. Skaičiuojama, kad po dešimtmečio, t. y. 2028 m., Europos flotilę sudarys 8382, Kinijos – 7090 lėktuvų. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje Azijos-Ramiojo vandenyno regione skraidys 6486, Viduriniuosiuose Rytuose – 2197, Šiaurės Amerikoje – 9047, o Pietų Amerikoje – 2385 orlaiviai.
„Kiekvienas lėktuvas reikalauja priežiūros, lėktuvą prižiūri technikai, technikai reikalingi mūsų angarams, technikai reikalingi visiems“, – aptarnavimo grandinę apibendrina Ž.Lapinskas. Priskaičiuojama, kad po dešimtmečio visame pasaulyje reikės apie vieno milijono aviatechnikų.
Vienas iš nemažų iššūkių specialistų rengime yra laikas. Specialistui norint įveikti tam tikrą pakopą ir gauti sertifikatą, jis turi atlikti praktinių darbų stažą – atlikti darbus vienose ar kitose lėktuvo sistemose ir taip susirinkti patirties. Kaip pasakoja „FL Technics“ atstovai, tai gali gerokai išsitęsti laike, nes gali paprasčiausiai ilgesnį laiką nepasitaikyti reikiamų darbų poreikio – arba įmonės klientai gali nesutikti, kad prie jų orlaivių dirbtų praktikantai.
„Be to, kaip iki šiol tradiciškai vyksta mokymai: besimokantysis turi perskaityti tūkstančius puslapių dokumentacijos, jam paskaitose parodo skaidres ir nuotraukas, kaip daromas toks ar anoks darbas, ir galiausiai praktikantas drebančiomis rankomis kažkada atsiduria prie lėktuvo, kur turi pirmąkart gyvenime atlikti procedūrą, kai už jam už nugaros stovi svarbūs žmonės ir rimtais veidais vertina visus jo veiksmus. Tai praktikantams kelia tikrai nemažą stresą“, – teigia įmonės Komunikacijos ir rinkodaros vadovas Gabrielius Česonis.
Tačiau nauji laikai siūlo naujus būdus. Sukūrusi virtualiosios realybės lėktuvo remonto darbų simuliatorių, „FL Technics“ į apmokymų tvarką įterpia vieną žingsnį, kuris iš tiesų turėtų pagreitini bei pagerinti procesą – o taip pat galbūt ir leisti sutaupyti.
Tarp realybės ir virtualybės
Norėdami vaizdžiai pademonstruoti realaus ir virtualaus lėktuvų taisymo darbų panašumus ir skirtumus, „FL Technics“ sukvietė žurnalistus į savo angarą Vilniaus oro uosto teritorijoje – ten kur remontuojami lėktuvai.
Žengiame prie margo ir gražiai blizgančio „Boeing 737-500“, kur jau stovi patyrusių technikų pora, pasiruošusi atlikti demonstracinius darbus prie lėktuvo traukos reverserio – įrenginio, kurį turi visi turboreaktyviniai lėktuvai, ir kuris leidžia ant kilimo ir tūpimo tako nusileidusį lėktuvą stabdyti sukuriama priešpriešinio oro srove.
„FL Technics“ pardavimų vadybininkas Vilius Grigas komentuoja darbų eigą – kada technikai turi įstatyti apsauginius kaiščius, kada jau galima naudoti hidraulinę pompą – tačiau informacijos ir vaizdų daug, tad galvoje galiausiai lieka nemaža painiava. Be abejo, būsimieji aviatechnikai ateidami jau privalo žinoti visos procedūros teoriją, bet nesunku įsivaizduoti, kad nuo vadovėlių persikėlus į realybę, streso vis tiek išlieka itin daug – ypač jei tave nuolat stebi ir kritiškai vertina kiti. Apibendrinant – turbūt net ir pamatęs savo akimis atliekant darbų procedūras kokius du kartus, paprašytas jas pakartoti, tikrai nei išdrįsčiau to imtis, nei sugebėčiau tai pakartoti.
Bet po demonstracijos realiame pasaulyje žurnalistai pakviečiami į įmonės biurą, kur stovi VR įranga – kompiuteris ir virtualiosios realybės įranga „HTC Vive Pro“. Įmonės atstovams paklausius, ar neatsirastų savanorių, žinoma pasisiūlau tapti bandomuoju triušiu.
VR šalmas ant galvos, valdikliai į rankas – ir po akimirkos tampu aviatechniku, viską matančiu pirmo asmens perspektyva. Tiksliau – matau virtualias savo rankas, kuriose segtuvas su instrukcijomis, o aplinkui – neįtikėtinai panašus ir realistiškas angaras – kaip teigia patys „FL Technics“, tiksli jų angaro Kaune kopija.
Žinoma, čia stovi ir lėktuvas – tiesia, jau lyg kito modelio, nei prieš keliolika minučių lankytas Vilniaus angare – bet užtat itin realistiškai ir detaliai atkurtas.
Neperdedant, virtuali aplinka apstulbina detalumu ir tikroviškumu. Tokie patys atspindžiai ant orlaivio fliuzeliažo, net tokios pačios spalvos hidraulinė pompa šalia ką tik matytos lėktuvo turbinos. Virtualybėje gali dairytis aplinkui, vaikščioti pirmyn atgal (tik jei nori nukeliauti toliau – žingsniuoti teks ne kojomis, o programiškai „teleportuotis“, nurodant pageidaujamą vietą), įtikinamai sukuriamas net aukščio jausmas, kai tenka užsilipti ant remontinių kopėtėlių.
Klausydamas „FL Technics“ IT ir inovacijų vadovo Ramūno Paškevičiaus, stovinčio netoliese realiame pasaulyje, imuosi darbų, kuriuos ką tik mačiau atliekant technikus. Segtuve rankose atsiranda darbų aprašymai, ant lėktuvo aiškiai pažymėtos vietos, kur reikės atlikti darbus.
Simuliacijos detalumas ir kruopštumas išties įspūdingas: atsuktuvu tenka atveržti laikiklius, juos atidaryti, nuimti dangtelį nuo turbinos vamzdžių sistemos, įjungti ir išjungti hidraulinę pompą, ja pumpuojant pakeliant reverserio gaubtą – ir taip toliau, taip toliau. Bet viskas – labai paprasta ir aišku, viskas pažymima ir išskiriama tarsi žymekliu, jautiesi visiškai pasitikintis savimi. Be to – angare esi visiškai vienas, be jokių rūsčių žvilgsnių už nugaros. Baigus simuliaciją apima jausmas, kad dar kelis kartus pasitreniravęs virtualybėje, pasišvilpaudamas galėčiau krapštytis prie realių lainerių traukos reverserių – o kalbant jau visiškai rimtai, tikrai nejausčiau panikos pirmąkart žengiant prie lėktuvo variklio, bet jei mane stebėtų ir griežta komisija.
Bus daugiau
Visas šis simuliatorius sukurtas „Unity“ variklio pagrindu (kuris, beje, irgi turi lietuviškų šaknų), ir „FL Technics“ šį projektą įgyvendino per tris mėnesius.
„Orlaivių remonto specialistų parengimo trukmė yra bene didžiausia problema visame pasaulyje. Pagrindiniai mokymai trunka apie tris mėnesius, o dirbant aviacijos industrijoje tai – didelė prabanga. Todėl nusprendėme taikyti naujausias technologijas ir investuoti į aukštos kokybės virtualios realybės mokymus. Tikimės, kad galiausiai mokymus galėsime sutrumpinti iki trijų savaičių“, – teigia Žilvinas Lapinskas.
Pasak R.Paškevičiaus, tai leidžia taupyti ne tik laiką, bet galbūt ir finansus: „Jei skaičiuosime, kad koks netinkamai atliktas darbas gali lemti gedimus, kurie sukurtų dešimčių tūkstančių eurų nuostolius, tokių incidentų prevencija neabejotinai leidžia ir sutaupyti“.
Naujai pristatytas simuliatorius yra tik pirmasis žingsnis mokymų perkėlime į virtualią realybę. Planuojama, kad ateityje bus kuriama daugiau remonto simuliavimo procesų, taip perkeliant absoliučią daugumą galimų orlaivio remonto variantų.
Tarp „FL Technics“ klientų – tokios kompanijos, kaip „Lufthansa“, „Eurowings“, „German wings“, kitame sezone lietuvių klientais taps ir „Thomas Cook“, „Swift Air“, „Lux Air“ bei SAS. Kompanijoje dirba daugiau nei 1200 darbuotojų, įmonės filialai veikia Lietuvoje (Vilniuje ir Kaune), Indonezijoje ir Kinijoje. Kompanija atlieka tiek bazinius, tiek linijinius orlaivių remonto darbus.
