„FaceApp“ – Rusijos žvalgybos įrankis? Ką pavyko išsiaiškinti ekspertams

„Ne, „FaceApp“ nesiunčia jūsų asmenukių į Rusiją kažkokiems miglotiems projektams. Ar bent jau tam nėra jokių įrodymų“, – portale „Forbes“ rašo kibernetinio saugumo ekspertas Thomas Brewsteris.

 Paaiškėjus, kad „FaceApp“ kūrėjai yra rusai, internete kilo panika.<br>   AFP / Scanpix / FaceApp nuotr.
 Paaiškėjus, kad „FaceApp“ kūrėjai yra rusai, internete kilo panika.<br>   AFP / Scanpix / FaceApp nuotr.
 Paaiškėjus, kad „FaceApp“ kūrėjai yra rusai, internete kilo panika.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Paaiškėjus, kad „FaceApp“ kūrėjai yra rusai, internete kilo panika.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Programėle „FaceApp“ „pajaunintas“ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.<br>  AFP / Scanpix / FaceApp nuotr.
 Programėle „FaceApp“ „pajaunintas“ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.<br>  AFP / Scanpix / FaceApp nuotr.
  Programėle „FaceApp“ „pasendintas“ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.<br>  AFP / Scanpix / FaceApp nuotr.
  Programėle „FaceApp“ „pasendintas“ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.<br>  AFP / Scanpix / FaceApp nuotr.
 Ar taip atrodytų nesiskutęs V.Putinas?<br>  AFP / Scanpix / FaceApp nuotr.
 Ar taip atrodytų nesiskutęs V.Putinas?<br>  AFP / Scanpix / FaceApp nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jul 18, 2019, 9:23 AM, atnaujinta Jul 18, 2019, 5:27 PM

Išgarsėjusi 2017 m. ir pritraukusi 80 000 milijonus aktyvių vartotojų, šiomis dienomis programėlė vėl iškilo ant populiarumo bangos, nes internete siaučia „FaceApp“ iššūkis“: įžymybės ir paprasti žmonės publikuoja dirbtinio intelekto veikimu pagrįstais filtrais paredaguotas nuotraukas, kuriose vaizduojama, kaip vartotojas galėtų atrodyti pasenęs ar atjaunėjęs.

Tačiau esant veiksmui, yra ir atoveiksmis: viena „Twitterio“ žinutė sukėlė paniką, kai programėlių kūrėjas Joshua Nozzi įspėjo, kad „FaceApp“ gali visas telefone esančias nuotraukas be vartotojo sutikimo persiųsti į programėlės kūrėjų serverius, rašo „Forbes“.

Vėliau jis ištrynė savo žinutę ir sakė tenorėjęs atkreipti dėmesį, kad „FaceApp“ turi prieigą prie visų telefone esančių nuotraukų – nors jų ir nesiunčia kūrėjams, kurie iš tiesų yra rusai.

Audra interneto stiklinėje?

Pasirodo, tai tėra viena iš audrų interneto stiklinėje, rašo T.Brewsteris. Saugumo ekspertas Baptiste’as Robertas (internete pasirašinėjantis Ellioto Andersono pseudonimu) parsisiuntė programėlę ir patikrino, kur ši siunčia nuotraukas. Prancūzų saugumo specialistas išsiaiškino, kad „FaceApp“ naudoja tik pačių vartotojų pasirinktas nuotraukas – tas, kurias jie nori paredaguoti – ir persiunčia jas į kūrėjų serverius.

Kur yra tie serveriai? Daugiausia Amerikoje, o ne Rusijoje. „Forbes“ atliktas tyrimas tai patvirtino: FaceApp.io naudoja JAV esančius „Amazon“ serverius. Patys programėlės kūrėjai portalui dar patikslino, kad jie dar naudoja ir „Google“ serverius, kurie fiziškai stovi Airijoje ir Singapūre. Bet E.Andersonas pastebi, kad programėlė taip pat naudoja trečiosios šalies programinį kodą, todėl siunčiami duomenys pasiekia dar kitus serverius, bet vėl gi – jie yra JAV ir Australijoje.

Tačiau žinoma, turint omenyje, kad programėlės kūrėjai reziduoja Sankt Peterburge, atrodytų, kad visai tikėtina, jog vartotojų veidai gali būti matomi ir redaguojami Rusijoje – juk „Amazon“ serveriai gali būti dubliuojami į Rusijos serverius, ar ne?

Kodėl ne telefone?

Tad ar verta jaudintis dėl privatumo? Taip, „FaceApp“ galėtų veikti kitaip. Pavyzdžiui, ji galėtų redagavimą atlikti ne serveriuose, o pačiame telefone. „iOS“ saugumo tyrėjas Willas Strafachas rašo: „Naudodamas tinklo srauto analizatorių, bandžiau pakartoti dalyką, apie kurį kalba žmonės: kad „FaceApp“ tariamai įkelia visas telefone esančias nuotraukas į nuotolinius serverius – tačiau neaptikau nieko panašaus. TAČIAU: tam, kad uždėtų filtrus, jie įkelia pavienes nuotraukas į serverius. Nors tai ir nėra kažkas netikėto, vis dėlto tai nėra visiškai akivaizdu – ir neabejoju, kad daug kam nepatiks“.

Neaišku, kaip gerai veiktų „FaceApp“, jei visus nuotraukos pakeitimus ji darytų pačiame telefone, o ne daug galingesniuose serveriuose, „Forbes“ rašo T.Brewsteris. „FaceApp“ tobulina veidus keičiančius algoritmus pagal vartotojų įkeliamas nuotraukas – būtent tokiu principu ir veikia visas dirbtinis intelektas, jis mokosi iš jam pateikiamo turinio. Tačiau tokie veiksmai gali būti atliekami ir pačiame įrenginyje – nes mašininio mokymosi elementai integruoti tiek į „Android“, tiek į „iOS“ – o „FaceApp“ kūrėjai naudoja savo DI ir savo serverius.

Tačiau vartotojams, kurie (savaime suprantama, pagrįstai) susirūpinę, kad kažkas turi prieigą prie jų nuotraukų, vertėtų peržiūrėti ir kitas telefone esančias programėles. Tikėtina, kad daug jų turi prieigą prie prie nuotraukų, o taip pat seka vartotojų buvimo vietą. Norėdami tai sustabdyti, turite arba ištrinti tas programėles, arba eiti į „Android“ bei „iOS“ nustatymus ir rankiniu būdu atjunginėti prieigas prie nepageidaujamų duomenų, siūlo „Forbes“.

„FaceApp“ atsakymas

„Forbes“ susisiekė su „FaceApp“ įkūrėju Jaroslavu Gončiarovu. Jis paneigė, kad vartotojų duomenys persiunčiami į Rusiją (bet reikia turėti omenyje, kad tą patį yra tvirtinę ir „Yandex“, kol Lietuvos Nacionalinio kibernetinio saugumo centro specialistai neįrodė, kad yra priešingai. O J.Gončiarovas, beje, yra dirbęs „Yandex“), bet patvirtino, kad didžioji dalis nuotraukų apdirbama debesijoje.

„Mes įkeliame tik tas nuotraukas, kurias vartotojas pasirenka redaguoti. Mes niekada nepersiunčiame jokių kitų telefone esančių nuotraukų į debesį, – teigia „FaceApp“ įkūrėjas. – Taip, mes galime palikti nuotraukas serveryje, bet pagrindinė to priežastis – padidinti programėlės efektyvumą ir sumažinti duomenų srautą: norime būti tikri, kad vartotojas kiekvienam naujam pakeitimui neįkėlinės nuotraukos iš naujo. Didžioji dalis įkeltų nuotraukų iš serverio ištrinamos per 48 valandas“.

Išvados

Ko gero, pateikti viską apibendrinančias ir vieningas išvadas šiuo atveju nėra įmanoma. Taip, „FaceApp“ saugumo atžvilgiu gali būti pavojinga – turint omenyje, kad jos kūrėjai reziduoja mums nedraugiškoje valstybėje, kad jos įkūrėjas yra turėjęs ryšių su „Yandex“, kurie jau buvo pagauti teikiantys tikrovės neatitinkančią informaciją. Be to, programėlė dirba su gana jautriais duomenimis – vartotojo išvaizda. Galų gale, kaip labai teisingai primena Karissa Bell iš portalo „Mashable“, mes juk gyvename „post-cambridge-analytica pasaulyje“.

Tačiau reikia turėti omenyje, kad toks pasaulis yra pakankamai pavojingas ir be „FaceApp“ keliamos grėsmės. Jūsų išvaizdą gali užfiksuoti viešos saugumo kameros, kameros oro uostų patikros punktuose (tą, pavyzdžiui daro JAV), o asmeninius duomenis gali perduoti ir tūkstančiai kitų programėlių.

Todėl geriausia, ką galima padaryti – būti atsargiems, vadovautis kritišku mąstymu, stengtis įvertinti, kokią žalą ar grėsmę gali sukelti vienas ir kitas veiksmas, o galiausiai – dar kartą peržiūrėti visas telefone esančias programėles bei joms suteiktas prieigas, lygiai taip pat apsišluojant ir savo „Facebook“ paskyroje – panaikinant prieigą prie paskyros kadaise naudotoms ir dabar jau užmirštoms ar šiaip neaiškioms programoms ir programėlėms.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.