Pirmieji pavojaus varpai internete suskambo dėl „FaceApp“ naudojimo taisyklių. Įdomu tai, kad jos yra išvardintos tik programėlės kūrėjų interneto svetainėje, o pačioje programėlėje nėra ne tik pačių taisyklių, bet ir jokių kontaktų ar informacijos apie jos kūrėjus. Ir diegiant programėlę jokių įsipareigojimų ar patvirtinimų ji nereikalauja. Taigi jei nori žinoti, kam „pasirašai“, reikia gerai paieškoti.
Ką tos taisyklės sako? Pavyzdžiui: „Jūs suteikiate „FaceApp“ neriboto laiko, neatšaukiamą, neišimtinę, nemokamą, visame pasaulyje galiojančią, visiškai apmokėtą, perleidžiamą, perlicencijuojamą licenciją naudoti, atgaminti, keisti, adaptuoti, skelbti, versti, kurti išvestinius kūrinius, platinti, viešai atlikti ir rodyti jūsų Naudotojo Turinį ir vardą, naudotojo vardą ar portretą, suteiktą kartu su jūsų Naudotojo Turiniu visais medijos formatais ir kanalais, žinomais dabar arba vėliau atsirasiančiais, be kompensacijos jums.“
Arba: „Jūs suteikiate „FaceApp“ teisę naudoti Naudotojo Turinį, nepriklausomai, ar į jį įeina žmogaus vardas, portretas, balsas ar asmenybė, kurio užtenka identifikuoti asmenį. Naudodamiesi Paslaugomis, jūs sutinkate, kad Naudotojo Turinys gali būti naudojamas komerciniais tikslais.“
Taip pat: „Iš Paslaugos pašalintas Naudotojo Turinys gali ir toliau būti laikomas „FaceApp“, įskaitant, bet neapsiribojant, tam, kad būtų laikomasi tam tikrų teisinių reikalavimų.“
Visos šios teisinės šarados išties gali išgąsdinti – kai kurių dalykų net gerai pažįstamam draugui ar giminaičiui daryti neleistum. Pavyzdžiui, platinti savo atvaizdą ar naudoti jį komerciniais tikslais. O čia – programėlė, kurią sukūrė Rusijoje, Sankt Peterburge įsteigtas startuolis „Wireless Lab“. Baisu!
Reklamos gavo daugiau nei galėtų įpirkti
Bet pažiūrėkime blaiviai. Savo reklamoms „FaceApp“ šiuo metu naudoja profesionalių modelių veidus ir vargu ar jiems daug komercinės naudos suteiktų, tarkim, mano marmūzė.
Taip, grynai teoriškai – ir labai akiplėšiškai – ji galėtų reklamuotis eilinio savo naudotojo veidu. Bet jei jau nuspręstų papiktnaudžiauti savo teisėmis, greičiausiai, tam rinktųsi gerokai žinomesnį žmogų. Tarkim, Lebroną Jamesą, Gordoną Ramsay, Iggy Azalea, Samą Smithą ar kitą įžymybę iš daugybės tų, kurie patys išbandė šią programėlę.
Beje, šios įžymybės rusų startuoliui jau dabar yra padariusios daugiau reklamos nei jis galėtų pats nusipirkti. Ir būtent čia galima rasti paaiškinimą, kodėl naudojimosi taisyklėse „FaceApp“ kalba apie „komercinius tikslus“. Publikuojant nuotraukas socialiniuose tinkluose tiesiai iš programėlės, jose pridedamas „FaceApp“ vandens ženklas, o tai galima laikyti reklama. Tad programėlės kūrėjai, galima manyti, apsidraudė.
Kita vertus, atvejai, kai pakrypsta kalba apie taisykles ir naudotojų teises, yra geras priminimas, kad prieš ką nors diegiant ar kur nors registruojantis vertėtų bent trumpai apie tai „pagūglinti“ ir pagalvoti, ar jums tikrai ši programėlė ar registracija svetainėje būtina. Nes įvairiausių leidimų ir teisių prašo visi, įskaitant tuos pačius „Google“, „Facebook“, „Microsoft“ ir t.t. Klausimas tik, kuo pasitikite, o kas kelia įtarimų (linkėjimai „Yandex“). Ir tai, kad „FaceApp“ nėra aiškiai aprašiusi savo veiklos procedūrų, pasitikėjimo nedidina.
Ar saugios jūsų nuotraukos?
Dar vieną „FaceApp“ panikos bangą internete sukėlė „Twitter“ paskelbta žinutė, kurioje jos autorius Joshua Nozzi pareiškė, esą ši programėlė, gavusi prieigą prie telefone esančių nuotraukų, visas jas persiunčia į savo serverius. Kibernetinio saugumo ekspertas Baptiste Robertas vėliau tai paneigė – jis atsisiuntė programėlę ir patikrino, ką ir kur ji siunčia. Pasirodo, iš tiesų „FaceApp“ į serverį siunčia tik tas nuotraukas, kurias žmonės nori koreguoti.
Ir jei nuogąstaujate, kad jūsų veidai „perpaišomi“ kažkur Rusijos gūdumoje, taip greičiausiai nėra. Programėlės kūrėjai naudojasi „Amazon“ paslaugomis, kurios dauguma serverių yra JAV. Be to, „FaceApp“ kūrėjai tikina, kad žmonių įkeltos nuotraukos iš serverių ištrinamos per 48 valandas.
Vėlgi, kiekvienas pats sprendžia, kuo tikėti ir pasitikėti. Didesnė problema šiuo atveju ta, kad įsidiegus programėlę naudotojui nėra aiškiai pasakoma, jog jo nuotraukos bus kažkur persiunčiamos ir apdorojamos. Nes jei toks įspėjimas įsidiegus programėlę atsirastų, matyt, ir žmonės būtų atsargesni.
Ir vis dėlto, didžiausia grėsmė...
„Ką dabar daryti, kai veidą jau pasendinau?“, – paklausite. Variantai du: programėlę ištrinti (jei jaučiatės įbauginti), arba toliau naudotis (jei jos nebijote). Ir abu jie yra vienodai geri.
Pasakysiu paprasčiau – grėsmė slypi ne taisyklėse, o jų interpretacijose. Ir ne rusų ar amerikiečių reikia bijoti, o patiems saugoti savo privatumą bei asmeninius duomenis.
Tarkim, tų pačių raukšlėmis ir pageltusiais dantimis išdabintų savo veido nuotraukų nebūtina publikuoti viešai, galite tiesiog jas parodyti ar nusiųsti keliems draugams. O kai registruojatės mažai žinomoje tarnyboje, vietoje tikro savo vardo galite nurodyti slapyvardį ir susikurti brukalams skirtą el. pašto dėžutę, kuri puikiai tiks tokioms vienkartinėms registracijoms.
Nes, kaip mėgsta sakyti kibernetinio saugumo ekspertai, didžiausia saugumo spraga slypi ne įrenginyje, o anapus ekrano.
