Visai netoli Lietuvos – Romos imperijos pėdsakai

Romos imperija buvo viena didžiausių ir galingiausių visų laikų valstybių, kuri susikūrė 27 metais pr.m.e., o žlugo – 476 metais. Nuo Romos imperijos negalime atskirti ir tokių garsių valdovų kaip Neronas, Klaudijus, Adrianas ir, žinoma, Gajus Julijus Cezaris.

Mokslininkai pripažįsta, kad tokia artefaktų gausa liudija, jog romėnai čia tikrai lankėsi. <br>Lrytas.lt koliažas
Mokslininkai pripažįsta, kad tokia artefaktų gausa liudija, jog romėnai čia tikrai lankėsi. <br>Lrytas.lt koliažas
Mokslininkai pripažįsta, kad tokia artefaktų gausa liudija, jog romėnai čia tikrai lankėsi. <br>123RF nuotr. 
Mokslininkai pripažįsta, kad tokia artefaktų gausa liudija, jog romėnai čia tikrai lankėsi. <br>123RF nuotr. 
Romos imperija buvo viena didžiausių ir galingiausių visų laikų valstybių, kuri susikūrė 27 metais pr.m.e., o žlugo – 476 metais. <br>M.Rudnicki nuotr. 
Romos imperija buvo viena didžiausių ir galingiausių visų laikų valstybių, kuri susikūrė 27 metais pr.m.e., o žlugo – 476 metais. <br>M.Rudnicki nuotr. 
 Tokiais pakabukais romėnų kariai puošdavo savo žirgus. Pakabukas turėjo veikti kaip talismanas ir atnešti kariui sėkmę bei apsaugoti jį nuo blogio.<br>M.Rudnicki nuotr.  
 Tokiais pakabukais romėnų kariai puošdavo savo žirgus. Pakabukas turėjo veikti kaip talismanas ir atnešti kariui sėkmę bei apsaugoti jį nuo blogio.<br>M.Rudnicki nuotr.  
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Aug 22, 2019, 7:04 PM, atnaujinta Aug 22, 2019, 7:36 PM

117 metais Romos imperija tęsėsi nuo pat Eboracumo (D. Britanija) ir apėmė Prancūziją, Italiją, visą Balkanų pusiasalį, dalį Vokietijos, Turkiją, pietinę Afrikos pakrantę, Egiptą ir galiausiai užsibaigė tiek Babilonija (dabartinis Irakas). Manoma, kad tuo metu Romos imperija užėmė 6,5 mln. kv.km. plotą.

2018 metais šiaurės Lenkijoje, Kujavijos regione, netoli Gąski ir Wierzbiczany kaimų, archeologai atliko kasinėjimus ir atrado, kad šiame regione kažkada lankėsi Romos imperijos kareiviai. Čia jie atrado romėnų kavalerijai skirtos įrangos bei jų uniformų fragmentų.

Pirmiausia šiose vietose apsilankė grupelė žmonių su metalo detektoriais – jie čia ieškojo įvairiausių menkniekių, bet vėliau perdavė informaciją apie šią vietovę archeologams, kure ir atliko detalesnius kasinėjimus.

Tarp įvairiausių artefaktų buvo iš bronzos pagamintų apkaustų, kurie priklausė romėnų kavalerijai, taip pat kelios romėnų kareivių uniformų dalys. Daugelis šių artefaktų Lenkijai yra itin unikalūs, nes šiuose regionuose daugiau nieko panašaus niekas niekada nėra radęs.

Kasinėjimams vadovavo archeologas Marcinas Rudnickis, jis vėliau pranešė, kad aikštelėje buvo rasta ir įvairiausių metalinių pakabučių, kuriais kareiviai puošė savo žirgus – šie pakabučiai buvo tarsi amuletai, kurie turėjo apsaugoti karį nuo blogio ir atnešti jam sėkmę.

Vienas svarbiausių radinių – auksu dengta bronzinė diržo sagtis, kuri buvo specialaus ginklo, vadinamo „beneficiarius spear“ formos. Tokius ginklus turėdavo aukšto rango Romos imperijos karininkai. M.Rudnickis sako, kad tai buvo galios simbolis.

Mokslininkai pripažįsta, kad tokia artefaktų gausa liudija, jog romėnai čia tikrai lankėsi. Šios vietos Romos imperijai buvo svarbus religinis, kultūrinis ir socialinis centras dėl Gintaro kelio, kuris, beje, ėjo ir per Lietuvą. Romėnai labai vertino ir saugojo šį organinės kilmės mineralą.

Žinoma, mokslininkai sako, kad romėnai čia galėjo atkeliauti ir dėl kitos priežasties, tačiau tai priklauso kuriuo tiksliai metu jie čia buvo. Patys artefaktai yra 2000-1600 metų senumo.

 

 

Baigiantis Antikos laikotarpiui, romėnai čia galėjo atvykti dėl to, kad jiems reikėjo naujų kareivių savo armijoms. Tuo tarpu jei jie čia lankėsi I a. pabaigoje – juos greičiausiai pasikvietė Lugii gentis, kuriai reikėjo pagalbos kovojant su svebais.

Archeologai teigia, kad remiantis senoviniais šaltiniais, daugiausia Cassiumi Dio, imperatorius Domicianas į pagalbą Lugii genčiai išsiuntė šimtą savo kavalerijos vyrų. Gali būti, kad senoviniai šaltiniai nemeluoja ir šie artefaktai iš tiesų priklausė būtent šiems kavalerijos vyrams.

Parengta pagal „ArchaeoFeed“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.