Vaikas susiduria su interneto baubais – kaip suprasti ir padėti?

Visi žmonės susiduria su galybe pavojų internete, tačiau vaikai – patys pažeidžiamiausi. Jie gali ne tik pamatyti gąsdinančio turinio informaciją, bet ir susidurti patyčiomis, seksualine prievarta. Vaikų psichologė, VŠĮ Laimingas vaikas direktorė Milda Karklytė–Palevičienė sako, kad su vaikų problemomis, kylančiomis virtualioje plotmėje, jai tenka susidurti kasdien. Psichologė pasakoja, kaip tėvams atpažinti kilusias problemas ir padėti vaikams.

 Vaikas susiduria su interneto baubais – kaip suprasti ir padėti?<br> 123rf.com nuotr.
 Vaikas susiduria su interneto baubais – kaip suprasti ir padėti?<br> 123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 15, 2019, 8:34 AM, atnaujinta Oct 15, 2019, 8:41 AM

Kokio amžiaus vaikai dažniausiai susiduria su pavojais internete?

Labai įvairaus. Dažnai tėvai nuo labai ankstyvo vaiko amžiaus net nesusimastydami naudoja telefoną kaip auklėjamąją priemonę: verki – imk, pažiūrėk filmuką, neturi apetito – du filmukai už suvalgytą košę ir panašiai. Taip vaikai nuo mažens įpranta leisti laiką virtualioje erdvėje. Be to, jie mato savo tėvus, įnikusius į telefoną, nori jame lindėti ir patys. O problemų jiems, savaime suprantama, kyla. Kyla ir suaugusiajam, tad nieko keista, kad mažam žmogui, dar nespėjusiam išvystyti gebėjimų kritiškai vertinti situaciją, suprasti, kas ir kodėl vyksta, kartais pasitaiko suklysti ir įsivelti į ne pačius saugiausius dalykus.

Koks vaiko elgesys tėvams leidžia įtarti, kad nutiko kažkas negero?

Visų pirma, tai pakitęs vaiko elgesys po praleisto laiko internete. Vaikas gali tapti paslaptingas, sutrikęs, nuliūdęs, o galbūt perdėtai laimingas, nors tam lyg ir nėra akivaizdžios priežasties. Be to, vaikas nėra linkęs nieko komentuoti. Tiesa pasakius, net nėra didelio skirtumo į kurią pusę pasikeičia emocija, svarbu pastebėti, jei vaikui pakilus nuo planšetės atsiranda ryški permaina.

Atkreipkite dėmesį ir į pakitusį vaiko žodyną – žodžius, kurių niekas aplinkui nevartoja. Gali atsirasti nuolatiniai susirašinėjimai žinutėmis, kurių turinį vaikas bando žūtbūt nuslėpti, pavyzdžiui, staigiai slėpdamas telefoną jums įžengus į kambarį. Kai kuriais atvejais elgesys visiškai akivaizdžiai išduoda, kad kažkas ne taip. Tarkime, jei vaikas staiga pakiltų nuo sofos ir išsigandusiomis akimis pareikštų: „Mama, aš turiu eit, išeinu, nieko neklausk, grįšiu.“

Svarbu nepraleisti pro pirštus fizinės ar žodinės vaiko agresijos apraiškų, ypač jei tai nebuvo jam būdinga anksčiau. Taip pat galite išgirsti vaiką cituojant paslaptingus influencerius, kurių nuomone, kažkas jo aplinkoje negražu, negerai.

Kartais vaikams, patiriantiems bėdų, atsiranda miego problemos, jie gali pradėti verkti prieš užmigdami, naktį prabusti nuo košmarų ir atbėgti miegoti į tėvų lovą. Kartais pastebima, kad vaikui pradėjus kažkokią naują veiklą internete, suprastėjo mokymosi rezultatai. Galite gauti žinutę iš mokyklos ar darželio, kad vaikas staiga pasidarė abejingas ar agresyvus, nors jo aplinkoje neįvyko jokių tam įtakos galinčių turėti pokyčių.

Kaip tėvams išsiaiškinti, ar jų įtarimai pagrįsti?

Kilus įtarimams, visų pirma, reikėtų stengtis nesupanikuoti ir nepulti vaiko. Inicijuokite ramų pokalbį, nes kvotimas gali turėti visai priešingą rezultatą, t. y. vaikas gali užsiverti ir nieko nepasakoti. Jei tarp jūsų yra artimas ryšys ir vaikas jums linkęs patikėti savo paslaptis, galite užduoti tiesų klausimą, pavyzdžiui: „Pastebėjau, kad pakilęs nuo savo planšetės tampi liūdnas. Man tai kelia nerimą, gal galėtum papasakoti, ką ten veiki?“.

Jei abejojate, ar toks klausimas pasieks tikslą, kalbėkite abstrakčiau ir tuo pačiu stebėkite vaiko reakciją. Kaip pavyzdys galėtų būti toks pokalbio scenarijus: „Mano draugė pasakojo, kad jos vaikas žiūrėjo netinkamus filmukus/ ar bendravo internete su netinkamais žmonėmis...“. Papasakokite, kaip tas vaikas jautėsi, kaip jam buvo baisu kažkam pasakyti, nes bijojo būti aprėktas ar nubaustas. Tačiau kai gavo patarimą nebijoti, ryžosi pasipasakoti, o suaugusieji nesupyko ir nenubaudė, o kaip tik padėjo išspręsti bėdą. Užsiminkite, kad jei ir jūsų vaikui kada taip nutiktų, drąsiai sakytų jums ar mamai, močiutei, kitiems artimiesiems, mokytojai. Tačiau labai svarbu būti tikriems, kad tas suaugusysis sugebės reaguoti konstruktyviai – neteisdamas ir nekaltindamas vaiko.

Kaip padėti vaikui, išsiaiškinus problemą?

Pirmiausia susitelkite į sprendimo paieškas, nerodykite savo nerimo ar nusivylimo – taip nuraminsite ir save, ir vaiką. Taip jis supras, kad nors kažkas ir nutiko, gal ir padarė klaidą – ne ten pažiūrėjo, ne į pačią geriausią situaciją pateko, dėl to nereikia slėptis ar bėgti pas kitus žmones. Vaikas supras, kad norite jam padėti, kad niekas nesugriuvo ir jūs ieškote sprendimo.

Kalbant apie bėdą, su kuria vaikas susidūrė, įvertinkite iš suaugusiojo perspektyvos, kokios pagalbos šiuo metu labiausiai reikia vaikui: susitvarkysite patys ar prireiks specialisto įsitraukimo. Svarbiausia, kad jūsų komentarai, patarimai, aiškinimas nenuskambėtų kaip moralas. Tuo pačiu, jei priimate tam tikrą sprendimą, turite likti tvirti, nenuolaidžiauti. Tik atminkite: visada veiksmingiausias yra lygiavertiškas pokalbis, neteisiantis, užjaučiantis, siūlantis konstruktyvias išeitis. Nepamirškite, kad klaidas gali daryti tiek suaugęs žmogus, tiek vaikas, jie gali iš klaidų mokytis, tačiau jokia klaida negali būti svarbesnė už jūsų ryšį su vaiku.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.