Kaip priešiškos valstybės naudoja internetą skleisti propagandai

Internetas atidarė sienas. Anksčiau, norėdamas paskelbti informaciją kitoje valstybėje, turėjai pirkti publikacijas laikraščiuose ar kitose žiniasklaidos priemonėse. Tai brangu ir daug lengviau demaskuoti melą, užkirsti kelią neteisingai informacijai pasiekti tos šalies auditoriją. Šiais laikais, interneto dėka, savo norimą paskelbti informaciją galima visur bet kuriuo laiku. Ir tuo naudojasi priešiškos valstybės skleisti propagandą.

 Kaip priešiškos valstybės naudoja internetą skleisti propagandai.<br>123rf.com nuotr. 
 Kaip priešiškos valstybės naudoja internetą skleisti propagandai.<br>123rf.com nuotr. 
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 16, 2019, 11:45 AM

LRTK pirmininkas Mantas Martišius teigia: atsiradus internetui, buvo kalbama, jog jis padės pasaulį padaryti atviresnį – žmonės galės atvirai rašyti ir dalintis, kas vyksta jų valstybėse. Tačiau kartu priduria, jog tokias pačias galimybes turi ir kita pusė – žmonės, valstybės, kurios siekia suklaidinti visuomenę, manipuliuoti ja ir skleisti propagandą. Kova prieš melagingas naujienas tik dar labiau padidėjo.

„Žurnalistikos principai išmesti pro langą“

Pašnekovas teigia, jog internetas yra labai paprastas dalykas. Seniau visa mūsų medijos sistema buvo uždaryta savo geografinėse ribose. Jeigu buvo norima paveikti kažkokią kitą šalį, turėjo būti perkamos publikacijos laikraščiuose, radijose, televizijose ir bandoma kažkokiu būdu daryti tam tikrą įtaką tos šalies visuomenėje.

„Dabar yra internetas – jis pereina sienas. Tu gali įkurti internetinį puslapį, kuris yra kitoje šalyje ir rašys į kitą šalį tai, ką nori. Dalintis tokiu turiniu, kuris tau yra naudingas.“

M.Martišius sako, kad tradicinėje spaudoje yra kelios nerašytos taisyklės: žurnalistai, redaktoriai turi gauti patvirtinimą iš šaltinių, jog rašoma istorija yra tiesa, patikrinti informaciją. Galiausiai, jeigu į viešumą išėjo melaginga informacija (nors ir ne specialiai), redakcija turi pripažinti, jog suklydo ir viešai atsiprašyti.

„Internete senos vakarietiškos žurnalistikos principai neveikia – jie išmesti pro langą. Ir ne tik tu tada gali rašyt, sakyt, ką nori. Bet tą patį gali daryti priešiškos valstybės skleisdamos melagingą informaciją. Gali bandyti paveikti rinkėjus, vartotojus, jog šie pradėtų vienaip ar kitaip mąstyti, daryti, veikti“, – sako pašnekovas.

Kaip pavyzdį, M.Martišius pateikia: ar turi kažkokios šalys pasisakyti už Tibeto laisvę? Ir jeigu Kinija nenorėtų, kad kažkurios valstybės pasisakytų, internete bus pateikiama daugybė informacijos, kodėl būtent taip turime galvoti. Ir ta informacija ne visada bus teisinga. Tad žmonės patys turi galvoti kritiškai, domėtis, jog nepakliūtų į propagandos pinkles.

Atpažinti melagingą informaciją nėra lengva

Propaganda yra skirta paveikti jūsų emocijas. Jūs susierzinot, supykot, gavę dar informacijos, labiau supykot, ir dar labiau. Ir tada tai veikia. Jūs nemąstote blaiviai. Priimsit sprendimą vedami emocijų. Jis gali būti jums žalingas“, – įsitikinęs M.Martišius.

Paklaustas, kaip atpažinti melagingą informaciją, pašnekovas nusišypso ir pasako: „jeigu būtų paprasta ir lengva, niekas to nedarytų.“

Demaskuoti melagingą informaciją būna sudėtinga. Tačiau dar labiau sudėtinga, pasak pašnekovo, įtikinti žmones, jog tai, ką jie girdėjo ar skaitė, yra netiesa. Kartais jeigu tam tikra visuomenės dalis gyvena nuolatinėje propagandoje, labai sunku įtikinti, jog jiems pastoviai yra meluojama.

„Kaip sakoma: jei agurkaus nuolat laikysime siūriame vandenyje, tai nori to ar nenori, jis taps raugintas“, – nusišypso M.Martišius, – „po to jam gali pasakyti, kiek nori, jog tai yra melas, jis tiesiog tuo netiki. Nesupranta to.“

Propagandoje visada pirminė informacija turi didesnę galią nei antrinė

„Jeigu į Rusijos teritoriją patektų vakarietiška informacija ir gyventojai atsimerktų ir suprastų kas yra kas – Putino valdžia žlugtų. O dabar Putino valdžia jau gyvuoja 20 metų.“

Kaip teigia pašnekovas, jeigu per tuos 20 metų Putinas maitino ir maitino visuomenę propaganda, tai jie tiesiog tiesa nebetiki, nebepriima jos.

„Amerikiečiai turi labai paprastą pavyzdį. Jie bando palestiniečius įtikinti, kad užteks sprogdint izraeliečius: ieškokite kažkokio taikaus sprendimo. Kas atsitinka su palestiniečiais? Jie neklauso amerikiečių. Nes jeigu tu amerikietis – aš tavęs neklausau. Atmetimo reakcija. Tu gali šnekėti, ką nori. Visuomenė yra tiek persismelkusi propagandos, kad atstatyti yra labai sunku.“

Labai svarbu suprasti tai, jog propagandoje visada pirminė informacija turi didesnę galią nei antrinė. Jeigu pirmiausia žmogų pasiekia žinia, kuri yra netikra, paskui bandymas tai paneigti gali tiesiog iššaukti reakciją, jog vėl meluojama.

Labai svarbu apie tai kalbėti

Pasak pašnekovo, nors demaskuoti melagingą informaciją yra gana sudėtinga, tačiau būtina kalbėti apie šį reiškinį ir stengtis žmonėms aiškinti, jog ne viskas, kas išgirstama, yra tiesa.

Labai svarbu nenustoti analizuoti melagingos informacijos ir ją detaliai dekonstruoti. Lietuva nemažai investuoja į žmonių švietimą ir melagingų naujienų demaskavimą. M.Martišiaus teigimu, ir patys žmonės turėtų nesileisti manipuliuojami emocijomis, analizuoti gautą informaciją, pasitikėti patikimais šaltiniais ir kritiškai vertinti naujienas, kurios juos pasiekia.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.