Kenksminga programėlė atakavo visus telefone esančius kontaktus

Išmanusis telefonas daugeliui jau tapo nepamainomu gyvenimo palydovu. Šis į kišenę telpantis įrenginys šiandien atstoja ne tik laikrodį ar fotoaparatą, bet ir pašto dėžutę, muzikos grotuvą, televizorių, orų meteorologijos stotelę bei daugelį kitų dalykų. Visa tai būtų sunkiai įmanoma be telefone esančių nemokamų programėlių, kurių pasirinkimas internete – beribis. Visgi nemokamų dalykų nebūna. Galite būti tikri, kad jų kūrėjai turi planų kaip uždirbti, pavyzdžiui, pasisavinant jūsų asmeninius duomenis.

Internete pasiklysti tarp gausybės programėlių gali kiekvienas, tačiau vadovaudamiesi keliais paprastais patarimais, turėtumėte jaustis saugesni nei to nedarantys žmonės.<br> 123rf.com nuotr.
Internete pasiklysti tarp gausybės programėlių gali kiekvienas, tačiau vadovaudamiesi keliais paprastais patarimais, turėtumėte jaustis saugesni nei to nedarantys žmonės.<br> 123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 27, 2019, 4:09 PM

Mobiliųjų programėlių rinkos tyrimus atliekantis internetinis portalas „Sensor Tower“ skelbia, jog vien per 2018 metus iš populiariausių platformų „Google Play“ ir „Apple Store“ kartu sudėjus buvo atsisiųsta daugiau nei 105 milijardai programėlių. Tuo tarpu internetinio saugumo tyrimus atliekantis Vokietijoje įsikūręs „AV-Test“ institutas tais pačiais metais aptiko beveik 1 milijardą kenksmingų programėlių.

Nemokamas „appsas“ – tūkstantiniai nuostoliai

Praėjusio amžiaus antroje pusėje Jungtinėse Amerikos Valstijos tarp reklamos skeptikų paplito posakis, kad „jei nemokate už produktą, reiškia, pats esate produktas“. Šis posakis puikiausiai iliustruoja ir šiandieninę interneto erdvę, kurioje norėdami naudotis nemokamomis paslaugomis žmonės už tai lengvabūdiškai atiduoda savo privatumą ir duomenų saugumą.

Nors nemokamą nuotraukų redagavimo programėlę atsisiuntusiam Vaidotui nutikęs įvykis nėra tikras, jo realių atitikmenų ilgai ieškoti nereiktų.

Prieš pusę metų naują išmanųjį telefoną įsigijęs Vaidotas nebuvo patenkintas įrenginio siūlomomis nuotraukų redagavimo galimybėmis. Žinodamas, kad internete gali rasti daugybę specializuotų tokio tipo programėlių, neilgai trukus į savo įrenginį atsisiuntė penkias, kurių aprašymai jam labiausiai patiko.

Įdiegiant programėles į telefoną, visos jų reikalavo prieigos prie telefono fotoaparato, prašė leidimo leisti filmuoti ir fotografuoti, pasiekti asmeninius failus, kitas telefono funkcijas, o viena net priėjimo prie kontaktų. Įpratęs prie tokio tipo prašymų, Vaidotas visoms suteikė leidimus ir po kelių minučių galėjo kiekvieną jų išbandyti.

Visą vakarą praleidęs tyrinėjant programėles, Vaidotas nusivylė jose esančiomis įkyriomis reklamomis ir neradęs patinkančios, galiausiai visas ištrynė.

Bėdos pasivijo ne iš karto

Po kelių savaičių Vaidotas sulaukė savo mamos skambučio, kuri guodėsi gauta neįprastai didele sąskaita iš mobiliojo ryšio operatoriaus. Didelę sąskaitą lėmė per kelias savaites atlikti 7 skambučiai palydovinio ryšio abonentams.

Mama pasakojo, jog kiekvieną kartą pamačiusi praleistą skambutį iš nežinomo numerio, ji perskambindavo ir minutę palaukdavo, kol kas nors pradės kalbėti, bet galiausiai padėdavo ragelį.

Neilgai trukus Vaidotas sužinojo, kad kiti jo telefono kontaktai per pastarąsias savaite taip pat sulaukė skambučių iš nežinomų numerių. Nemaža dalis jų – perskambino, taip užsitikrindami padidėjusias sąskaitas už mobilųjį ryšį.

Nors Vaidoto istorija nėra reali, ji primena prieš metus Lietuvoje vykusią telefoninę ataką iš Mozambiko, kai tūkstančiai mobiliojo ryšio naudotojų sulaukė skambučių iš nežinomų numerių. Didelis kiekis perskambinusių gavo padidėjusias sąskaitas už mobilųjį ryšį. Nors sąskaitos padidėjimas žmogui nebuvo milžiniškas, telefoniniai sukčiai potencialiai uždirbo dešimtis tūkstančių eurų.

Kaip žinoti, kad programėlė saugi

Internete pasiklysti tarp gausybės programėlių gali kiekvienas, tačiau vadovaudamiesi keliais paprastais patarimais, turėtumėte jaustis saugesni nei to nedarantys žmonės.

- Siųskitės tik iš oficialių platformų. Jei turite „Android“ operacinės sistemos telefoną, programėles rekomenduojama siųstis tik iš „Google Play“ platformos. „Apple“ naudotojai turėtų naudotis tik „App Store“ esančiomis programėlėmis. Venkite suteikti leidimą atsisiųsti programėles tiesiogiai iš interneto. Jei nežinote programėlės kūrėjo ar nepasirinkote atlikti tokio veiksmo, yra didelė tikimybė, jog programėlė nėra saugi.

- Žiūrėkite, kokių leidimų prašo. Įdiegiant programėles, jos neretai prašo suteikti tam tikrų leidimų, kad galėtų veikti. Dažnai tokie prašymai būna pagrįsti. Pavyzdžiui, nuotraukų redagavimo programėlė prašys leidimo pasiekti jūsų nuotraukas. Visgi jei tokia programėlė pareikalaus prieigos prie kontaktų, pagalvokite, ar verta tokį leidimą suteikti.

- Skaitykite programėlių įvertinimus. Oficialiose platformose siūlomos programėlės yra vertinamos visų vartotojų. Prieš įdiegdami pasirinktą programą, paskaitykite kitų vartotojų atsiliepimus ir nuspręskite, ar ją siųstis verta.

- Stebėkite programų reitingus. Programėlės, kurios oficialiose platformose yra vertinamos trimis ar mažiau žvaigždučių iš penkių, tikėtina, bus su trūkumais, todėl jų siųstis – nerekomenduojama.

- Įvertinkite atsisiuntimų skaičių. Oficialiose platformose esančiuose programėlių aprašymuose galima matyti jų atsisiuntimų skaičių. Jei programėlė buvo atsisiųsta tik nuo keliasdešimt iki kelių tūkstančių kartų, pagalvokite, ar verta rizikuoti. Tiesa, tokia programa gali būti nauja ir nebūtinai kenksminga, tačiau nuspręskite, ar tikrai esate linkę tapti bandomaisiais triušiais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.