Jungtinėje Karalystėje kibernetinių nusikaltimų aukos praranda 190 000 svarų sterlingų per dieną

Policijos statistika rodo, kad Jungtinėje Karalystėje kibernetinių nusikaltimų aukos per dieną praranda daugiau nei 190 000 svarų sterlingų, rašoma BBC NEW straipsnyje. Gąsdinanti statistika atskleidžia nepaisant daugybės viešumoje randamos informacijos apie kibernetinį saugumą ir įspėjimų apie pavojus vis dar sėkmingai vykstančių apgavysčių mastą.

Jungtinėje Karalystėje kibernetinių nusikaltimų aukos praranda 190 000 svarų sterlingų per dieną.<br> 123rf.com nuotr.
Jungtinėje Karalystėje kibernetinių nusikaltimų aukos praranda 190 000 svarų sterlingų per dieną.<br> 123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 29, 2019, 7:10 PM

Daugiau nei trečdalis sukčių taikinių yra aukos, pinigus praradusios, kai buvo įsilaužta į jų elektroninį paštą. Viena dažniausių to priežasčių – nesudėtingi, nesaugūs slaptažodžiai, taip pat – patiklus savo duomenų ir slaptažodžių vedimas netikruose, žinomas el. pašto svetaines savo dizainu ir išvaizda primenančiuose interneto puslapiuose.

Londono Sičio policija taip pat perspėjo žmones ypatingai saugoti internetinės bankininkystės slaptažodžius – būtent į šiuos duomenis yra nusitaikę itin gudrias schemas taikantys sukčiai.

Jungtinėje Karalystėje 13 357 žmonių pranešė apie kibernetinius nusikaltimus vien per pastarąjį pusmetį. Neraminantys skaičiai skatina šalies institucijas apie problemą kalbėti itin garsiai – visuomenę apie grėsmes stengiamasi informuoti kuo įvairesniais būdais.

Daugiau nei 5 tūkst. iš minėtų kibernetinių atakų atvejų buvo įvykdyti nulaužiant elektroninio pašto paskyras. El. pašto savininkams, tapusiems aukomis, tai kainavo net 14,8 mln. svarų sterlingų.

Policijos teigimu, kibernetiniai nusikaltėliai nulaužia žmonių elektroninių paštų paskyras, siekdami ne tik užsidirbti, bet ir pavogti asmens duomenis.

„Dėl sukčių mes praradome 10 000 svarų sterlingų“

Vienos iš tokių atakų pavyzdys – Jungtinės Karalystės gyventojas Jerry Tack, patikėjęs gudriais sukčių paspęstais spąstais.

J. Tack gavo el. laišką, kuriame buvo rašoma, kad jis turi susimokėti už televizijos paslaugų licenciją.

Svetainė, į kurią nukreipė laiškas, pasak apgautojo, neatrodė įtartina, tad jis suvedė savo asmens duomenis ir atliko mokėjimą. Taip J. Tack savo banko sąskaitos duomenis patikėjo sukčiams ir prarado 9 900 svarų.

Nors vyras kreipėsi pagalbos ir savo pinigus atgauti mėgino kreipdamasis į banką, tiek šis, tiek policijos pareigūnai buvo bejėgiai atšaukti mokėjimą, mat nebuvo jokių įsilaužimo pėdsakų – situacija atrodė taip, tarsi mokėjimus savo noru atliko pats nelaimingasis.

Tai – labai svarbi pastaba visiems, norintiems apsaugoti savo pinigus internete: atliekant mokėjimus svarbu būti itin atidžiam, nes savo noru, nors ir netyčia, atidavus savo duomenis ir pervedus pinigus sukčiams, niekaip nebus įmanoma įrodyti, jog jie buvo pavogti.

Tapatybės vagystės – augantys nusikaltimai

Tapatybės vagysčių skaičius Jungtinėje Karalystėje ir visame pasaulyje ėmė itin sparčiai augti 2015-aisiais. Naujienų portalo „BBC“ žurnalistai išsiaiškino, kad nusikaltėliai vis dažniau naudoja interneto forumus duomenims pirkti ir parduoti. Jie naudojasi šia informacija, norėdami atidaryti banko sąskaitas, gauti kreditines korteles ir sukčiauti prisidengdami kitų žmonių vardais.

Kam naudojami pavogti asmens duomenys?

Asmens tapatybės vagystė įvyksta, kai nusikaltėliai piktnaudžiauja nekaltos aukos asmens duomenimis ar asmens duomenimis, kad apsimestų jais arba sukurtų suklastotą tapatybę, norėdami nusipirkti gaminius ar paslaugas.

„BBC News“ internetinis tyrėjas Angus Crawford teigia, kad nusikaltėliai dalyvauja internetiniuose „sukčiavimo forumuose“, kad keistųsi patarimais, taip pat juose perka ir parduoda kreditines korteles, pasų duomenis ir el. pašto adresus. Jo teigimu, forumuose paprastai bus parduodamos tikros kreditinės kortelės su išsamia gimimo data tik už 5 svarus.

Kaip apsisaugoti nuo tapatybės vagysčių ir asmens duomenų nusikaltimų

· Apribokite asmeninės informacijos, kurią suteikiate socialiniuose tinkluose, kiekį. Jūsų tikrieji draugai žino, kur gyvenate, žino ir jūsų gimtadienį ar kitą svarbiausią informaciją – saugokite ją nuo jums nepažįstamų asmenų virtualioje erdvėje.

· Atnaujinkite savo kompiuterio apsaugą, antivirusines programas. Tokiu būdu galima pašalinti iki 80% kibernetinių grėsmių

· Niekada nesidalykite slaptažodžiais ar PIN kodais (asmeniniais identifikavimo numeriais) su kitais ir jų nerašykite nei viešai internete, nei žinutėse ar laiškuose.

· Naudokite stiprius slaptažodžius ir PIN kodus – nenaudokite savo gimimo datos ar vaiko vardo, pridėkite didžiąsias ir mažąsias raides, skaičius ir skyrybos ženklus. Siekite, kad slaptažodį sudarytų mažiausiai 10 simbolių

· Nenaudokite to paties slaptažodžio ar PIN kodo daugiau nei vienai paskyrai.

· Susmulkinkite visus savo finansinius dokumentus prieš juos išmesdami.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.