Nepaprastai gerai išsilaikęs bronzinis skydas, puoštas vingriais raštais – tai dalis palaidojimo, kuriame rastas ir kovinis vežimas bei dviejų stovinčių žirgų griaučiai. Visa tai 2018 m. buvo atrasta Poklingtono miesto statybvietėje, šiaurės rytų Anglijoje.
Kapo savininkas – kuris bendruomenėje, akivaizdu, buvo labai gerbiamas – mirė būdamas daugmaž penkiasdešimties metų, o pats palaidojimas datuojamas 320-173 m.pr.m.e.
Jo kūnas kovos vežime buvo įtaisytas taip, kad atrodytų, tarsi visas kinkinys veržtųsi iš kapo.
Toks palaidojimas neturi jokių analogų visoje Didžiojoje Britanijoje. Įdomu tai, kad panašus palaidojimas – irgi su žirgų skeletais ir datuojamas trečiuoju ar ketvirtuoju amžiais prieš mūsų erą – 2013 metais buvo aptiktas Svestaryje, šiaurės rytų Bulgarijoje.
Archeologė Paula Ware iš „MAP Archaeological Practice“ teigia, kad radinio konservavimo darbų rezultatas ją apstulbino ir nudžiugino – nuvalius darosi aišku, kad skydas puoštas „La Tène“ stiliumi, būdingu ankstyvajam keltų menui.
Asimetrinis dizainas su trigubų spiralių motyvais buvo sukurtas kalant bronzos lakšto „išvirkščiąją“ pusę – ir sukurtas taip, kad visas dėmesys nukryptų į centre suformuotą gumbą. Skydas taip pat pasižymi išpjaustytais kraštais – kas iki šiol yra nežinomas dizaino bruožas, nepalyginamas su jokiu kitu geležies amžiaus radiniu visoje Europoje.
75 cm dydžio skydas turėjo ir odines dalis – bet per tiek laiko jos suiro.
P.Ware teigia, kad šis palaidojimas liudija tikėjimą pomirtiniu gyvenimu. Ji sako: „Šie žirgai buvo palaidoti stati, o jų užpakalinės kojos sudėtos taip, tarsi jie šuoliuotų. Man tai neabejotinai demonstruoja, kad visas kinkinys juda į kažkur – o palaidotas vyras turėjo maisto, ginklų ir kelionės priemonę“.
Ar žirgai į kapą buvo patalpinti gyvi, ar ne, nežinoma – rampos požymių nerasta.
Svarbu ir tai, kad skydas buvo ne dekoratyvinis ar ceremoninis – ant jo matyti žymės, kad jis buvo naudojamas: jo viršuje, dešinėje, aiškiai matomas kalavijo kirtis. Vienintelis žinomas skydas, panašus į šį, yra garsusis Wandswortho skydas, 1849 m. rastas Temzės upėje ir dabar saugomas Britų muziejuje.
„Nežinome, kaip mirė kape palaidotas žmogus, – sako P.Ware. – Yra keletas neryškių smūgio paliktų žymių, tačiau ne tokių, kurios būtų galėjusios jį pražudyti. Nemanau, kad jis žuvo mūšyje; labai tikėtina, kad jis mirė nuo senatvės“.
Mokslininkė taip pat negali nustatyti ir tikslios palaidotojo rolės visuomenėje. „Bet į kapą jis nusinešė keletą tikrai gražių dalykėlių – tad akivaizdu, kad buvo ne koks nors malūnininkas“, – teigia P.Ware.
Kape taip pat buvo šešių paršelių kaulai – manoma, kad tai buvo auka – ir dekoratyvinė bronzinė bei raudono stiklo laumžirgio formos sagė.
Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad egzistuoja populiarus įsitikinimas, jog įmantrūs metaliniai skydai buvo grynai ceremoniniai, atspindintys statusą – tačiau nebuvo naudojami mūšyje. Tačiau šis radinys tai paneigia – skyde matyti tipiška kalavijo palikta žymė. „Taip pat galima pastebėti taisymo ženklus – kas rodo, kad skydas buvo ne tik senas, bet greičiausiai ir intensyviai naudojamas“, – teigia P.Wares.
Visa tai buvo rasta už 60 metrų nuo kito kapo, kuriame buvo palaidotas jaunesnis – 17-25 metų – ir sužeistas vyras. Jo įkapes sudarė dešimtis geležinių ir kaulinių iečių, o taip pat – sulūžęs skydas.
Tikimasi, kad visa akademinė ataskaita apie radinį bus paskelbta pavasarį. Tačiau tai yra toks reikšmingas atradimas, kad tikėtina, jog tyrimams prireiks metų – o kario ir jo vežimo istorija tęsis ir toliau.
Parengta pagal „Yorkshire Post“.
