Leonardo da Vinci šį paveikslą nutapė prieš daugiau nei 500 metų – tačiau jis niekada nebuvo kapitaliai restauruotas. Tiesa, konservacija buvo atliekama nuolat. Dar XVI amžiaus pabaigoje pastebėta, kad paveikslą dengiantis lakas ima tamsėti, slėpdamas kai kurias „Monna Lisa“ spalvas. Tai, beje, ir yra priežastis, kodėl daugelis senųjų paveikslų atrodo tokie tamsūs.
„Monna Lisa“ pirmą kartą nuvalyta ir perlakuota 1809 metais. Gali būti, kad tada „Gioconda“ prarado antakius ir blakstienas. Problema tame, kad da Vinci ne kartą taisė ir pildė paveikslą. Kažkur po keliais dažų sluoksniais „Monna Lisa“ yra pasipuošusi plaukų segtukais ir perlais ir jos veidas atrodo kitaip – tačiau menininkas nuolat pildė paveikslą ir jį keitė. Taigi, kartą „Mona Lisa“ valymas nublukino viršutinį sluoksnį ir moteris neteko antakių bei blakstienų.
Labai įdomu tai, kad „Monna Lisa“ yra nutapyta ne ant drobės, o ant tuopos lentos, kurios išmatavimai – 77 × 53 cm. Tai buvo įprasta renesanso praktika, tačiau kartu tai kelia ir šiokių tokių iššūkių. Kažkuriuo metu „Monna Lisa“ neteko savo originalaus rėmo, todėl paveikslas dėl drėgmės pokyčių ėmė kraipytis. Taip kraipytis, kad viršuje atsirado įtrūkimas, kuris pasiekė subjekto plaukus.
Įtrūkimas buvo stabilizuotas dailidėms žinomu metodu – XVIII-XIX a. nugarinėje paveikslo pusėje įterptos dvi riešutmedžio „plaštakės“.
Restauratorius Eugène Denizardas 1906 m. Luvre padailino įtrūkimą, kad jis įsilietų į bendrą paveikslo foną. Kartu jis laku padengė vietas, kurias anksčiau dengė rėmas. Na, o 1911 metais „Mona Lisa“ buvo pavogta. Tuo metu paveikslas dar nebuvo toks populiarus, koks yra dabar, todėl vagystė nebuvo labai sudėtingas darbas. Tarp įtariamųjų buvo ir Pablo Picasso – tačiau po dvejų metų paaiškėjo, kad nusikaltimą įvykdė Luvro darbuotojas Vincenzo Peruggia, tikėjęs, kad „Mona Lisa“ privalo priklausyti Italijai.
Kai paveikslas buvo sugrąžintas, 1913 metais Denizardas vėl turėjo maskuoti įbrėžimus – bet darbai buvo nedideli. 1952 metais lako sluoksnis buvo išlygintas. Na o 1956 metais „Mona Lisa“ buvo užpulta – į ją paleistas akmuo nuo tuopos lentelės numušė nedidelę dalį pigmento ir paveikslą teko taisyti. „Mona Lisa“ buvo užpulta ir vėliau – 1974 metais Tokijuje ir 2009 metais Luvre – bet dabar ją jau saugo neperšaunamas stiklas.
„Mona Lisa“ buvo susidūrusi ir su kitomis problemomis. Kadangi tuopos plokštė yra linkusi kraipytis, kažkas bandė ją stabilizuoti skersiniais. 1977 metais pastebėta, kad ten įsiveisė parazitai, juos teko naikinti. 1985 metais naikinimas prevenciškai pakartotas.
Dabar „Mona Lisa“ yra ypatingai saugioje neperšaunamoje stiklinėje dėžėje, kurioje palaikoma 18-21 °C temperatūra ir 50 proc (±10 proc.) drėgmė. Paveikslas lankomas itin gausiai, todėl Luvras turėjo pristatyti naują eilių valdymo tvarką – grupės prie „Mona Lisa“ grožio praleidžia tik po 30 sekundžių.
Jei kada ir jūs aplankysite garsiausią visų laikų paveikslą – ne fotografuokite, o žiūrėkite. Nuotraukų, kuriose užfiksuota „Mona Lisa“, yra milijonai – ir jūs geresnės turbūt nepadarysite. Tiesiog žiūrėkite akimis – tiesiogiai, o ne per savo telefono ar kameros ekraną.
