Čia akmeniniai įrankiai jau buvo pasenę – vietoje to žmonės ėmė apdirbinėti metalą. Kitaip sakant, pasaulis labai stipriai pasikeitė, o kartu su tuo pasikeitė ir gyvenimas jame. Klajokliai tapo žemdirbiais ir pradėjo gyventi sėsliai, bendruomenes į priekį ėmė vesti išrinkti vadovai, o prekyba tapo plačiai paplitusi ir dominuojanti. Tai išties buvo naujas amžius.
Bronzos amžiaus kilmė
Kad pilnai suprastume, kaip prasidėjo bronzos amžius, pirmiausia reikia pažvelgti į jo pirmtaką – eneolitą, dar kitaip vadinamą chalkolitu (angl. chalcolithic age). Tai archeologinis periodas, laikomas paskutiniuoju akmens amžiaus etapu. Skirtingose pasaulio vietose šis periodas prasidėjo skirtingu laiku, tačiau daugmaž apie 5000 metus pr.m.e.
Šis periodas truko daugiau nei 1000 metų – iki pirmojo lydinio sukūrimo. Lydytas žalvaris buvo maišomas su alavu ir taip buvo išgaunama bronza. Tai – patvaresnis ir vertingesnis metalas, pagal kurį bronzos amžius ir buvo pavadintas. Ankstyviausi šio lydinio pėdsakai yra apie 7000 metų senumo, randami Belovode Rudnik kalnuose, šių dienų Serbijoje.
Kai žmonės perėjo nuo akmens prie žalvario, jie nesunkiai pastebėjo, kad pastarieji įrankiai yra daug geresni – todėl tai paskatino ir toliau plėtoti metalurgiją, domėtis rūdomis, kurti dar geresnius lydinius. Žalvariniai įrankiai – ypač kirvių pentys – tuo metu buvo itin paklausi prekė. Tai net paskatino tobulinti akmeninius įrankius – iš žalvario pagamintos skirtingų formų kirvių pentys buvo kopijuojamos ir akmeniniuose įrankiuose, tai darydavo tos bendruomenės, kurios nemokėjo lydyti žalvario ir neturėjo tam reikiamų technologijų.
Tačiau bėgant metams ir keičiantis kartoms, kasyba ir metalurgija tapo vis plačiau naudojama, todėl perėjimas į bronzos amžių tapo neišvengiamas. Tam, kad sukurtų bronzą, mūsų protėviai turėjo sumaišyti du skirtingus metalus – žalvarį ir alavą. Abu šie ingredientai lydosi prie gana žemos temperatūros, tačiau jie abu turi būti lydomi atskirai.
Abu šie metalai pirmiausia turėjo būti iškasami, tada išlydomi, o galiausiai – sumaišomi. Taip buvo išgaunama bronza, stipresnis ir ilgaamžiškesnis metalas. Ankstyviausi bronzos pėdsakai siekia iš 5000 metus pr.m.e., jie rasti dabartinėje Serbijoje. Bronzos atradimas yra siejamas su viena ankstyviausių pasaulio civilizacijų – Vinčos kultūra.
Žinoma, reikia nepamiršti, kad visame pasaulyje bronza atsirado skirtingu metu – ir tarp kai kurių šalių skirtumai yra net labai dideli.
Bronzos amžius tęsėsi gana neilgai – apie 2000 metų, tačiau per šiuos metus atsirado daugybė naujovių. Bronzos amžiuje svetimos žemės buvo sujungtos prekybos keliais, o taip pat išplito kasyba. Tuo tarpu tos šalys, kuriose žalvario ir alavo buvo nedaug, turėjo šias medžiagas gabentis iš tolimesnių kraštų.
Prekybos keliai buvo labai svarbūs
Prekybos keliai bronzos amžiuje driekėsi nuo Danijos iki rytinių Alpių. Šiais prekybos keliais naudojosi šumerų, Zagroso, Kaukazo ir Egipto civilizacijos. Kadangi alavo ir žalvario rūdas labai retai galima rasti šalia viena kitos, tai reiškia, kad jos buvo kasamos skirtingose vietose – kartais net ir labai toli nuo ten, kur jos buvo lydomos. Taigi, Bronzos amžiaus civilizacijoms reikėjo ne tik šias rūdas išgauti, bet ir jas pergabenti.
Vienas archeologinis atradimas leidžia manyti, kad Centrinėje Europoje ir Skandinavijoje gyvenę bronzos apdirbėjai žalvarį išgaudavo iš rytinių Alpių ir Slovakijos regionų, tuo tarpu alavą – iš Bohemijos regiono (Čekija) ir gal net Anglijos.
Būtent tai ir yra pagrindinis skirtumas tarp neolito ir bronzos amžiaus bendruomenių. Akmenį išgauti yra pakankamai lengva, nereikia toli keliauti – o tai reiškė, kad neolito bendruomenės buvo visiškai nuo nieko nepriklausomos. Tuo tarpu bronzos amžiuje jei norėjai turėti gerus įrankius, reikėjo į tai įdėti nemažai pastangų.
Bronziniai įrankiai labai gretai tapo ir galios simboliu – ėmė kilti vadovai, taip pat gentys – tai buvo didelis pokytis, kadangi klajokliai tapo sėsliomis medžiotojų-rinkėjų bendruomenėmis.
Bronzos amžius skirtingose pasaulio vietose
Dar vienas regionas, kuriame bronza buvo pradėta naudoti pakankamai anksti – tai senovės Egiptas. Čia bronzos amžius prasidėjo apie 3150 metus pr.m.e., ir tuo metu Egiptas buvo savo priešdinastiniame periode. Bronzos amžius Egipte tęsėsi maždaug iki 2686 metų pr.m.e., per šį laikotarpį buvo sukurta daugybė dabar gerai žinomų Egipto meno kūrinių. Per šį laikotarpį Egiptas taip pat smarkiai išsiskyrė iš kitų savo kultūra, religija bei architektūra.
Rytų Azijoje – o labiausiai Kinijoje – bronzos amžius prasidėjo 3000 metais pr.m.e ir labai skyrėsi nuo viso likusio pasaulio. Senovės kinų civilizacija visada buvo vienu žingsniu priekyje, jie buvo žinomi dėl savo sudėtingų ir pažangių kūrinių.
Kinijoje bronza buvo naudojama rituališkai ir religiškai reikšmingų daiktų gamybai, taip pat –ginklams. Įdomu tai, kad bronzos amžius senovės Kinijoje neturėjo aiškios pabaigos ir ilgainiui persipynė su geležies amžiumi.
Tuo tarpu Europoje bronza pradėta naudoti pamažu. Anglijoje ir Airijoje bronzos amžius prasidėjo 2100 metais pr.m.e. ir truko iki 750 metų pr.m.e. Per šį laikotarpį salose ėmė atsirasti naujos kultūros, taip pat į šiuos kraštus ėmė plūsti žmonės iš žemyninės Europos.
Skirtingos kultūros taip pat ėmė bendrauti, ilgainiui ir kartu gyventi – o tai lėmė dar kitokių bendruomenių su savomis tradicijomis ir įsitikinimais kūrimąsi. Skirtumą galima įžvelgti per laidojimo papročius: bronzos amžiuje žmonės buvo pradėti laidoti po vieną akmeninėse cistose ir pilkapiuose, taip pat pradėtos kurti įvairios megalitinės struktūros.
Daugiausia informacijos apie bronzos amžių Anglijoje archeologai išgavo iš Islehamo lobio. Netoli Islehamo kaimo Anglijoje jie atrado daugiau nei 6500 bronzinių daiktų. Tai yra vienas didžiausių atradimų iš Bronzos amžiaus.
Tai – pirmoji straipsnio apie bronzos amžių dalis. Antrąją dalį kviečiame skaityti sekmadienį.
