Tyrėjai atidžiai iškasinėjo šią vietą bandydami suprasti statinio paskirtį – tačiau klausimas vis tiek lieka atvirtas, rašo CNN – ir primena, kad tai nėra pirmasis „mamutų namas“, aptinkamas Rusijoje. Tačiau šis yra pats seniausias ir didžiausias: jo skersmuo siekia 12,5 metro.
Septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose archeologai aptiko panašus statinius radimvietėje, pavadintoje „Костёнки 11“ (liet. „Kostionki 11“). Ji yra už 500 kilometrų į pietus nuo Maskvos ir dabar ten įkurtas Valstybinis Kostionkų muziejus-rezervatas.
2014 m. mokslininkai radimvietėje aptiko šio statinio pėdsakus ir 2015 m. pradėjo kasinėti – ir darbai užtruko trejus metus. Tyrimas, kuriame išsamiai aprašytos jų išvados, šią savaitę paskelbtas žurnale „Antiquity“.
Tokie statiniai iš mamutų kaulų, datuojami ledynmečiu, aptinkami ir kitose Rytų Europos vietose. Iki šiol seniausia tokia surasta struktūra buvo 22 000 metų amžiaus.
Remdamiesi ankstesniais atradimais, tyrinėtojai mano, kad paleolito žmonės juos pastatė kaip statinius, teikiančius prieglobstį atšiaurių žiemų metu. Ledynmečio žiemos temperatūros greičiausiai siekdavo iki -20 laipsnių Celsijaus.
Sukurti tokį masyvų statinį iš mamuto kaulų turėjo trukti nemažai laiko – ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl šis radinys stebina: nes medžiotojų-rinkėjų bendruomenės niekada neleisdavo daug laiko vienoje vietoje.
„Mamutų kaulai yra labai sunkūs, o apvalaus statinio statymas reiškia didžiules laiko ir energijos investicijas“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius ir Ekseterio universiteto paleolito archeologas Alexanderis Pryoras.
Remiantis tyrimu, kaulai sudarė ištisinį apskritimą be jokio akivaizdaus įėjimo. Iki šiol tyrėjai identifikavo 51 mamuto apatinį žandikaulį ir 64 kaukoles.
Apskritimo viduje tyrėjai taip pat rado įrodymų, kad čia buvo deginama mediena. Tačiau konstrukcijos viduje nėra jokių požymių, kad čia būtų gyventa ilgesnį laiką.
Mokslininkai nemano, kad tai buvo žieminės stovyklos pastatas – todėl teko gerokai pasukti galvą dėl šios masyvios, daug statybų laiko pareikalavusios struktūros paskirties.
„Akivaizdu kad jiems tai kažką reiškė – ir labai tikėtina, kad čia buvo ritualinis elementas, net jei konstrukcija galiausiai turėjo ir kažkokį praktinį tikslą“, – teigia A.Pryoras.
Atidžiau ištyrus aplinką, buvo aptikta ir daugiau radinių.
„Radome minkštųjų augalų audinių gabaliukus, paprastai aptinkamus valgomose šaknyse ar gumbuose – kas teikia užuominą apie augalinį maistą žmonių racione, – aiškina A.Pryoras. – Šie radiniai yra svarbūs, nes jie parodo, kaip mūsų protėviai prisitaikė išgyventi atšiaurią ledynmečio aplinką – naudodamiesi ištekliais, kuriuos rado aplink“.
Kaip minėta, buvo aptikti ir medžio anglies gabaliukai – kas liudija, kad ledynmečio laikais mediena dar vis buvo vienas iš žmonijos išteklių. Tuo tarpu radiniai Šiaurės Europos regionuose rodo, kad mediena buvo retas ir brangus resursas. Galbūt tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl vieta tokiam statiniui buvo pasirinkta Kostionkuose?
„Tai rodo, kad nepaisant atšiaurių to meto klimato sąlygų, šiame kraštovaizdyje vis dar buvo medžių“, – teigia A.Pryoras.
Šis atradimas taip pat kelia ir daugiau klausimų tyrinėtojams – nes, ligšioliniu jų manymu, medžiotojai-medžiotojai tokius statitinius iš mamuto kaulų statė dėl to, kad trūko medienos. Bet dabar atrodo, kad mamuto kaulų pasirinkimas buvo tyčinis. Tad klausimas – kodėl?
„Kol kas nėra aišku, ar kaulai yra iš sumedžiotų mamutų, ar jie buvo surinkti iš gyvūnų, nugaišusių natūralia mirtimi“, – sako A.Pryoras.
Mokslininkai planuoja tirti šią vietą ir toliau – tikėdamiesi atskleisti statinio paskirtį.
Statiniai „Kostionkuose 11“ taip pat atrodo per dideli, kad tai būtų tiesiog gyvenamieji būstai“, – svarsto A.Pryoras. Viena iš versijų yra yra ta, kad tokių objektų paskirtis buvo maisto sandėliavimas – kas turėjo padėti išgyventi ledynmetį ir jo niokojančias žiemas, rašo CNN.
