Be to, nors panašumų tarp žmogaus ir šio organizmo yra labai mažai, ekspertai sako, kad šis lašo formą ir želės konsistenciją primenantis gyvis yra vienas ankstyviausių žmogaus – ir didžiosios dalies kitų gyvūnų – protėvis.
Nuošali vietovė
Mokslininkai šių gyvių fosilijas atrado nuošaliame Pietų Australijos kampelyje esančiose uolose. Manoma, kad jos gali būti 555 mln. metų senumo.
Tyrėjai sako, kad tai vienas ankstyviausių gyvūnų, kuris jau buvo biologiškai simetriškas. Simetriškais yra vadinami tie gyvūnai, kurie turi priekį ir nugarą, taip pat kairę ir dešinę pusę. Štai žmonės, kiaulė, vorai ir drugeliai yra biologiškai simetriški, tuo tarpu medūzos – ne.
„Svarbiausia yra tai, kad atradome turbūt seniausią biologiškai simetrišką gyvūną. Kadangi žmonės irgi yra priskiriami šiai gyvūnų grupei, tuomet galima sakyti, kad Ikaria wariootia yra mūsų tolimas giminaitis“, – teigia Smithsonian nacionalinio gamtos istorijos muziejaus specialistas ir vienas iš tyrimo autorių daktaras Scottas Evansas.
Šiam gyvūnui Ikaria wariootia vardas buvo duotas dėl to, kad visai netoli vietos, kurioje jis buvo atrastas, yra žymus Australijos kalnų masyvas Wilpena Pound, kurį vietiniai vadina tiesiog Ikara. Netoliese taip pat teka upelis, pavadinimu Warioota.
Netikėtas atradimas
Uolienuose komanda tikėjosi atrasti tik šių gyvių paliktus urvelius – tačiau labai nustebo atradę daugiau nei 100 pačių organizmų fosilijų. Ikaria wariootia, kaip ir didžioji dalis visų kitų to laikotarpio gyvūnų, turėjo minkštą kūną – o dėl to tokie gyvūnai fosilizuojasi labai retai.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad šie gyviai greičiausiai atsirado ediakarano periode – prieš 571-539 mln. metų. Šį tyrimą jiems atlikti labai padėjo rastos fosilijos, kadangi anksčiau buvo remiamasi tik šių gyvūnų paliktais pėdsakais.
Be to, nors šie gyvūnai ir yra labai maži – vos 2-7 mm ilgio, jų forma ir judėjimas mokslininkams atskleidžia daugybę naudingos informacijos.
„Nors šį organizmą lyginame su ryžių kruopele, vienas skirtumas yra tas, kad Ikaria priekį ir galą jau galime atskirti. Žinoma, šiandien tai padaryti jau yra lengviau – kadangi šiandien gyvūnai turi galvas, nugaras ar uodegas“, – sako S.Evansas.
Mokslininkai sako, kad ištyrus šių gyvių urvus, galima spręsti, jog Ikaria wariootia greičiausiai per jūrines nuosėdas judėjo panašiai kaip per žemę juda sliekai. Be to, šie gyviai greičiausiai turėjo burną ir išangę, kurią jungė žarnynas. Jie maitinosi kitais negyvais organizmais ir organinėmis medžiagomis.
„Iš to, kaip urveliai yra išsidėstę, galime matyti, kad jie ieškojo maisto ir deguonies. Tai mums leidžia manyti, kad šie gyvūnai juto ir dalinai suprato, kas yra aplink juos“, – teigia S.Evansas.
„Šis atradimas tikrai yra labai įdomus. Sunku suvokti, kad Ikaria warioota, kurį vos galima įžvelgti plika akimi, yra žmogaus ir visų kitų gyvūnų protėvis. Įdomu ir tai, kaip šie gyvūnai judėjo po nuosėdas bei ieškojo maisto“, – teigia tyrime nedalyvavęs Kembridžo profesorius Simonas Conway Morrisas.
Parengta pagal „The Guardian“.
