Tai, ko greičiausiai nežinojote apie Velykų simbolį – kiaušinį

Kiekvieną pavasarį per Velykas susėdame prie Velykinio stalo su artimaisiais ir daužome spalvotus kiaušinius (tiesa, šiemetinės Velykos kiek kitokios - bet būkime atidūs, ir kad kitas Velykas galėtume sutikti su tais, kuriuos mylime, šiemet pasilikime namie).

Kiekvieną pavasarį per Velykas susėdame prie Velykinio stalo su artimaisiais ir daužome spalvotus kiaušinius.<br>123rf nuotr.
Kiekvieną pavasarį per Velykas susėdame prie Velykinio stalo su artimaisiais ir daužome spalvotus kiaušinius.<br>123rf nuotr.
Epiornių kiaušiniai yra dvigubai didesni už stručio kiaušinius.<br>Paul Sweet AMNH nuotr.
Epiornių kiaušiniai yra dvigubai didesni už stručio kiaušinius.<br>Paul Sweet AMNH nuotr.
Kriaušės formos storasnapio narūnėlio kiaušinis. <br>Paul Sweet AMNH nuotr.
Kriaušės formos storasnapio narūnėlio kiaušinis. <br>Paul Sweet AMNH nuotr.
Kolibrio kiaušinis. <br>Paul Sweet AMNH nuotr. 
Kolibrio kiaušinis. <br>Paul Sweet AMNH nuotr. 
Kazuarų kiaušinio lukštas yra maždaug 0,6 cm. <br>Paul Sweet AMNH nuotr. 
Kazuarų kiaušinio lukštas yra maždaug 0,6 cm. <br>Paul Sweet AMNH nuotr. 
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Apr 13, 2020, 6:44 AM

Tačiau ar kada nors susimąstėte, kodėl būtent kiaušinis yra šios šventės simbolis? Jis simbolizuoja atgimimą ir vaisingumą – bet juk pasaulyje yra įvairiausių spalvų, formų ir dydžių kiaušinių.

Štai pavyzdžiui kivių – vištos dydžio paukščių – kiaušiniai užima net 25 proc. šio gyvūno kūno. Tiesa, dideli kiaušiniai turi savų privalumų – vos išsiritęs paukštis jau gali pilnai pasirūpinti savimi.

Įvairiausios formos

Mes esame įpratę prie ovalių vištos kiaušinių – tačiau pasaulyje yra daugybė paukščių, kurie deda visai kitokios formos kiaušinius. Viskas priklauso nuo to, kur paukštis gyvena.

Štai, pavyzdžiui, laibasnapiai narūnėliai, kurie retkarčiais aptinkami ir Lietuvos pajūryje, deda piriforminius arba kitaip – kriaušės formos kiaušinius. Šie paukščiai dažniausiai savo lizdus suka ant labai plonų uolos šlaitų, todėl tokios formos kiaušiniai nenurieda nuo krašto.

„Jei bandysime tokį kiaušinį stumti, dėl savo neįprastos formos jis ims suktis ratu. Tai savotiška apsauga, kad kiaušinis nenuriedėtų nuo uolos krašto“, – sako ornitologas Paulas Sweetas.

Išskirtinės spalvos

Kiaušinių lukštas yra didžiąja dalimi sudarytas iš kalcio karbonato, kuris žmogaus akiai atrodo baltas. Tačiau kai kurie lukštai turi ultravioletinių spalvų, kurios žmogaus akiai nėra matomos.

Kai kurie kiaušiniai turi ir kitokius, mums neįprastus, atspalvius. Štai karietaitiniai krosniai (Phleocryptes melanops), gyvenantys Argentinos, Bolivijos, Čilės, Peru ir Urugvajaus pelkėse, deda mėlynus kiaušinius. Tokius išskirtinius atspalvius lemia du pigmentai: biliverdinas ir protoporfirinas.

Kai kurie kiaušiniai turi ir įvairius raštus, kurie labai dažnai yra skirti kiaušinį užmaskuoti. Štai, pavyzdžiui, geltonkojis kirlikas (Charadrius melodus) peri smėlyje – dėl ko kiaušiniai yra su daugybe rudų taškelių.

Nuo didelių iki mažų

Didžiausius žinomus kiaušinius dėjo epiorniai – išnykę neskraidantys paukščiai. Jų kiaušiniai būdavo net 28 cm ilgio.

Pats paukštis pilnai išsitiesęs siekdavo 3 metrus ir gyveno Madagaskare. Manoma, kad jie išnyko XVIII a., dėl įvairiausių ligų ir medžioklės.

Tuo tarpu mažiausius kiaušinius deda kolibriai. Šių paukščių kiaušinis sveria maždaug tiek, kiek sąvaržėlė.

„Jie atrodo kaip „Tic Tac“ saldainiai – balti ir pailgi“, – teigia P.Sweetas.

Stiprus lukštas

Kiaušinio lukštas turi būti pakankamai plonas, kad besirisdamas paukštis galėtų jį pradaužti – tačiau pakankamai storas, kad išlaikytų viduje esančio embriono bei tėvų, perinčių kiaušinį, svorį.

Būtent dėl to kai kurių kiaušinių lukštas turi būti itin storas. Štai Naujojoje Gvinėjoje ir šiaurės rytų Australijoje gyvenančių kazuarų kiaušinio lukštas yra maždaug 0,6 cm – be to, šių paukščių kiaušinių spalva yra žalia.

„Jie atrodo kaip dideli avokadai“, – sako P.Sweetas.

Kiaušinių evoliucija

Amniotų kiaušiniai yra labai seni. Pirmuosius kiaušinius pradėjo dėti nedideli driežai, kurie gyveno prieš 325 mln. metų – karbono periode.

Ilgainiui amniotai pasidalino į dvi grupes: sinapsidus – žinduolių protėvius ir sauropsidus – driežų ir paukščių protėvius. Manoma, kad paukščiai evoliucionavo iš plėšriųjų dinozaurų – į šią grupę įeina ir Tyrannosaurus rex.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.