Kodėl? Ar genai, hormonai, imuninė sistema ar elgesys vyrus daro mažiau atsparesnius šiai ligai?
„Aš tai vertinu kaip visų šių veiksnių sąveiką ir tai nėra būdinga tik SARS-Cov-2 virusui – skirtingas vyrų ir moterų atsakas į ligas būdingas daugeliui žinduolių“, – rašo La Trobe universiteto genetikos profesorė Jenny Graves.
Niūrūs skaičiai
Italijoje ir Kinijoje vyrų mirčių skaičius yra dvigubai didesnis nei moterų. Niujorke vyrai sudaro apie 61 procentą mirusių pacientų. Australijos rezultatai panašėja, nors čia dažniausiai mirtis ištinka 70–79 ir 80–89 metų grupėse, pasakoja mokslininkė.
Anot jos, vienas pagrindinių rodiklių sunkiuose COVID-19 atvejuose yra pacientų amžius. Bet tai negali paaiškinti visame pasaulyje pastebimai didesnio vyrų mirtingumo: jis yra vienodas kiekvienoje amžiaus grupėje nuo 30 iki 90 metų. Bet juk moterys gyvena vidutiniškai šešeriais metais ilgiau nei vyrai, todėl pažeidžiamų gyventojų grupėje jų yra daugiau nei vyrų.
Kitas svarbus veiksnys yra lėtinės ligos: ypač širdies ligos, diabetas ir vėžys. Tai dažniausiai pasitaiko vyrams, nei moterims – ir tai gali būti tam tikro „šališkumo“ priežastis, aiškina profesorė.
Bet tada turime klausti – kodėl vyrai yra labiau pažeidžiami ligų, dėl kurių jiems kyla didesnė COVID-19 rizika?
Biologiškai skirtingi
Vyrai ir moterys skiriasi savo chromosomomis ir nuo jų priklausomais genais. Moterys turi dvi vidutinio dydžio chromosomas (vadinamąsias X) kopijas. Vyrai turi tik vieną X chromosomą – ir mažą Y chromosomą, kurioje yra nedaug genų.
Vienas iš šių Y genų (SRY) nurodo embrionui tapti vyru – XY embrione įjungia sėklidžių vystymąsi. Sėklidės gamina vyriškus hormonus, o hormonai priverčia kūdikį vystytis kaip berniuką.
Jei SRY nėra, susiformuoja kiaušidės ir jos ima gaminti moteriškus hormonus.
Būtent hormonai nulemia ir kontroliuoja daugumą akivaizdžių matomų vyrų ir moterų skirtumų -
lytinius organus ir krūtis, plaukus ir kūno tipą – ir daro didelę įtaką elgesiui.
Y chromosoma ir hormonai
J.Graves pasakoja, kad Y chromosomoje beveik nėra kitų genų – išskyrus SRY – tačiau joje pilna pasikartojančių sekų, kurias dar vadina „šlamštiniu DNR“.
Ir galbūt „toksiškoji Y“ senėjimo metu gali prarasti savireguliaciją – o tai gali paspartinti vyrų senėjimą ir padaryti juos jautresnius virusui.
Tačiau didesnė vyrų problema yra vyriški hormonai, kuriuos išskiria SRY. Testosterono lygis yra susijęs su daugeliu ligų – ypač širdies ligomis – ir gali turėti įtakos gyvenimo trukmei.
Vyrai taip pat yra nepalankioje padėtyje dėl mažo estrogeno lygio, kuris apsaugo moteris nuo daugelio ligų – įskaitant širdies ligas.
Vyriški hormonai taip pat daro įtaką elgesiui. Testosterono lygis buvo įvertintas atsižvelgiant į didelius vyrų ir moterų rizikingo elgesio skirtumus – tokius kaip rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas, o taip pat nenoras paisyti sveikatos patarimų ir kreiptis į gydytojus.
Didžiausi vyrų ir moterų rūkymo skirtumai Kinijoje (rūko beveik pusė vyrų ir tik 2 procentai moterų) gali padėti paaiškinti labai aukštą vyrų mirčių procentą (daugiau nei dvigubai, nei moterų) – rūkymas yra ne tik rimtas bet kokių kvėpavimo takų ligų rizikos veiksnys, bet ir sukelia plaučių vėžį, kuris yra dar vienas rizikos veiksnys.
Bet daugelyje kitų šalių rūkymo procentas yra mažesnis – ir ne taip susijęs su lytimi – todėl rizikingas elgesys savaime negali paaiškinti lyčių skirtumo COVID-19 mirtingume. Tad galbūt chromosomos turi ir kitokį poveikį?
Dvi X chromosomos – geriau nei viena
X chromosomoje yra daugiau nei 1000 genų, turinčių įvairių funkcijų, pasakoja mokslininkė – įskaitant įprastą medžiagų apykaitą, kraujo krešėjimą ir smegenų vystymąsi.
Dviejų X chromosomų buvimas moteriškos lyties organizme suteikia „buferį“ tais atvejais, jei vienoje iš X chromosomų genas mutuoja.
XY chromosomas turintiems vyrams trūksta šios X chromosomos atsarginės kopijos. Štai kodėl berniukai kenčia nuo daugelio su lytimi susijusių ligų – pavyzdžiui nuo tokių, tokių kaip hemofilija (blogas kraujo krešėjimas).
O kita vyrų problema yra imuninė sistema.
Jau seniai žinojome, kad moterys turi stipresnę imuninę sistemą nei vyrai. Bet tai turi ir trūkumų: dėl to moterys tampa jautresnės autoimuninėms ligoms – tokioms kaip vilkligė ir išsėtinė sklerozė.
Tačiau kaip rodo daugelis tyrimų su pelėmis ir žmonėmis, tai suteikia moterims pranašumą, kai kalbama apie jautrumą virusams. Tai padeda paaiškinti, kodėl vyrai yra jautresni daugeliui virusų – įskaitant SARS ir MERS.
X chromosomoje yra mažiausiai 60 imuninio atsako genų – ir atrodo, didesnė dozė, o taip pat dviejų skirtingų jų versijų turėjimas, suteikia moterims platesnį gynybos spektrą, teigia J.Graves.
Lyčių skirtumai ir ligos
Lyčių skirtumai tarp daugelio susirgimų dažnumo, sunkumo ir gydymo veiksmingumo žinomi jau seniai. COVID-19 yra dalis didesnio modelio, kuriame vyrai pralaimi, kokio amžiaus jie bebūtų.
Ir tai galioja ne tik žmonės – tai pasakytina apie daugumą žinduolių, pastebi mokslininkė.
Manoma, kad žinduoliai patinai paskleidžia savo genus laimėdami varžybas dėl antrosios pusės – taigi, hormonų kontroliuojama rizikinga elgsena vyrams yra pliusas.
Taip pat manoma, kad žinduolių patelės yra pasirenkamos pagal tai, kaip jos gali rūpintis jaunikliais – o tai apima ir imuninę sistemą.
Taigi, mirtingumo nuo COVID-19 sąsajos su lytimi yra tik dalis didelio paveikslo, teigia profesorė J.Graves – ir dar labai seno paveikslo. Visa tai lemia genai, chromosomos ir hormonai, kurie sukelia skirtingą atsaką į įvairias ligas, o tame tarpe – ir COVID-19.
Parengta pagal „The Conversation“.
