Tačiau naujas tyrimas leido suvokti, kad žmonės šiuos ne visai įprastus daiktus naudojo tam, kad pasiektų gyvūnų kaulų čiulpus. Kitaip sakant, jei kaulą laikysime senovine skardine, tada šie akmeniniai rutuliai buvo tarsi senoviniai skardinių atidarytuvai.
Šis atradimas, anot mokslininkų, yra išties išskirtinis – kadangi mokslininkai jau ilgą laiką bandė išsiaiškinti, kaip šie akmeniniai rutuliai buvo naudojami.
„Mūsų tyrimas pirmą kartą įrodė, kokia buvo šių akmeninių rutulių funkcija“, – teigia pagrindinė tyrimo autorė Ella Assaf.
Iš archeologinių radinių taip pat galima spręsti, kad šie rutuliai buvo plačiai naudojami. Jie buvo rasti seniausiose pasaulio archeologinėse radimvietėse Afrikoje Europoje ir Azijoje, bet niekas tuo metu nežinojo kam jie galėjo būti naudojami.
Tai pasikeitė, kuomet E.Assauf su savo komanda atrado 30 šių akmeninių rutulių Qesem urve Izraelyje. Manoma, kad čia žmonės gyveno prieš 400 000-200 000 metų.
Iš 30 šių rutulių, 29 buvo pagaminti iš kalkakmenio arba dolomito. Urve buvo rasta ir tūkstančiai įrankių, kurie buvo pagaminti iš titnago.
„Visi įrankiai buvo gana naujoviški tiems laikams, tačiau šie rutuliai buvo sena technologija, apie kurią mes jau žinojome“, – sako E.Assaf.
Rutulių tyrinėjimas
Tam, kad įmintų rutulių funkcijos mįslę, vyriausioji tyrimo mokslininkė ir archeologė Emanuela Cristiani su kolegomis šiuos kamuolius ištyrė mikroskopiškai. Jie rado, kad ant jų yra naudojimo žymių – o taip pat organinių liekanų, kurias ištyrus paaiškėjo, kad akmeniniai rutuliai buvo naudojami išgauti kaulų čiulpams.
Tačiau tarpautinė mokslininkų komanda norėjo pilnai įsitikinti, kad rezultatai yra tikslūs, todėl atliko du eksperimentus. Pirmiausia kaulų čiulpams išgauti jie naudojo grindinio akmenis – jie būna natūraliai apvalūs – o vėliau tą patį darbą jie bandė atlikti savo sukurtais akmeniniais rutuliais.
Išbandę abu variantus, jie pastebėjo, kad akmeniniai rutuliai kaulų čiulpus išgauna daug efektyviau nei natūralūs akmenys.
„Rutulį patogu laikyti, jis neskyla taip greitai, kaip paprastas akmuo. Be to, kampai, likę ant šio įrankio, leidžia kaulą perskelti „švariai““, – sako E.Cristiani.
Be to, ant rutulių liko naudojimo žymės, kurios yra labai panašios į tas, kurias mokslininkai rado ant senovinių rutulių.
„Tai tik dar labiau patvirtina mūsų teoriją, kad šie rutuliai buvo naudojami išgauti kaulų čiulpams“, – teigia E.Cristiani.
Dar daugiau informacijos
Šie akmeniniai rutuliai buvo pasidengę šviesia medžiaga, kuri atsiranda tada, kai objektas ilgą laiką yra veikiamas įvairių aplinkos faktorių. Įdomu tai, kad šios medžiagos nebuvo ant kitų urve rastų įrankių – o tai reiškia, kad šie rutuliai greičiausiai ilgą laiką gulėdavo lauke, o vėliau urvo gyventojai juos atsinešdavo į vidų.
„Jie pernaudodavo šiuos įrankius. Galbūt atsinešdavo juos iš kitų radimviečių ir naudojo būtent kaulų čiulpams išgauti“, – teigia E.Assaf.
Daugiausia riebalų rūgščių gyvūno kūne turi būtent kaulų čiulpai, todėl šie akmenys padėdavo senovės žmonės gauti daugiau kalorijų.
Tyrimas buvo publikuotas balandžio 9 d. „PLOS one“ žurnale.
Parengta pagal „Live Science“.
