Į XXI amžių su IT ar bendraisiais gebėjimais

2020-03-30 – diena ypatinga ne tik savo skaitine išraiška. Numerologai galėtų įžvelgti ir daugiau užkoduotų įvairių prasmių, tačiau švietimo sistemoje tai įvardijama kaip istorinė diena. Kaip diena, nuo kurios įvyko didžiulis persilaužimas, pokytis, pareikalavęs milžiniškų mokytojų, vadovų pastangų, siekiant įgyvendinti nuotolinio mokymo(si) modelį visose ugdymo įstaigose, sukėlęs didžiulį stresą ir nerimą mokiniams, tėvams ir mokytojams.

 2020-03-30 – diena ypatinga ne tik savo skaitine išraiška. Švietimo sistemoje tai įvardijama kaip istorinė diena, nuo kurios įvyko didžiulis persilaužimas, pareikalavęs mokytojų, vadovų pastangų, siekiant įgyvendinti nuotolinio mokymo(si) modelį visose ugdymo įstaigose.<br> 123rf nuotr.
 2020-03-30 – diena ypatinga ne tik savo skaitine išraiška. Švietimo sistemoje tai įvardijama kaip istorinė diena, nuo kurios įvyko didžiulis persilaužimas, pareikalavęs mokytojų, vadovų pastangų, siekiant įgyvendinti nuotolinio mokymo(si) modelį visose ugdymo įstaigose.<br> 123rf nuotr.
 Nuotolinio ugdymo laikotarpiu ypatingai svarbi grįžtamoji informacija, nes kiekvieną dieną mokiniai nemato mokytojų, o šie - mokinių.<br> M. Patašiaus nuotr.
 Nuotolinio ugdymo laikotarpiu ypatingai svarbi grįžtamoji informacija, nes kiekvieną dieną mokiniai nemato mokytojų, o šie - mokinių.<br> M. Patašiaus nuotr.
 Mokiniams trūksta bendravimo, susitikimų su bendraamžiais, emocijų, įvykių ir nuotykių, kuriuos gali patirti tik mokykloje.<br> T.Bauro nuotr.
 Mokiniams trūksta bendravimo, susitikimų su bendraamžiais, emocijų, įvykių ir nuotykių, kuriuos gali patirti tik mokykloje.<br> T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Loreta Tamulaitienė, Jūratė Butkuvienė (Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazija)

May 8, 2020, 10:13 AM

Apie pirmąsias nuotolinio ugdymo dienas pasipylę „postai“ įvairiuose socialiniuose tinkluose signalizavo, kad situacija labai sudėtinga, kad krūviai tiek mokytojams, tiek mokiniams sunkiai pakeliami, kad skirtingose mokyklose nuotolinio ugdymo terminas suvokiamas skirtingai: nuo žinutės elektroniniame dienyne iki kiekvienos pamokos vaizdo konferencijos, įvertinant ir tai, kad tiek dirbantiems, tiek besimokantiems papildoma problema – neįprastos darbo sąlygos namie.

Patys mokytojai prisipažino, kad per daug greit siekė per daug aukštos kokybės. Dar po savaitės aistros kiek aprimo, daugelis prie neįprastų aplinkybių prisitaikė ir pradėjo nuosekliai dirbti. Tačiau šiuo, nuotolinio ugdymo laikotarpiu, ypatingai svarbi grįžtamoji informacija, nes kiekvieną dieną nematai nei mokinių, nei mokytojų. Kad ir koks patrauklus atrodytų IT paremtas mokymas, jis atima svarbiausius komunikacijos elementus: galimybę matyti pašnekovo emocijas, girdėti balso intonacijas, turėti akių kontaktą, kuris dažnu atveju tampa iškalbingesnis už vien žodžiais perteikiamą informaciją.

Manoma, kad kūno kalba – veido išraiška, gestai, laikysena perteikia daugiau kaip 50 procentų informacijos, balso moduliacija, emocijos, kalbos intensyvumas – dar apie 30, taigi, žodžių nešamai informacijai belieka mažesnioji dalis. Tad siekiant informatyvaus grįžtamojo ryšio, Stasio Šalkauskio gimnazijoje buvo atlikta bendruomenės apklausa, kurioje dalyvavo mokytojai, mokiniai ir jų tėveliai. Šiame straipsnyje pateikiame svarbiausiais įžvalgas, kurios gali būti naudingos ir kitiems švietimo dalyviams, ypač planuojant ateinančių mokslo metų ugdymo turinį. Kas svarbu, ugdant XXI amžiaus žmogui reikalingus gebėjimus?

Nuotolinis mokymas – jaunųjų privilegija?

Leidžiantis į nuotykį su nuotoliniu ugdymu tikrai išgyvenome daug abejonių. Mūsų mokykloje, kaip ir daugelyje Lietuvos švietimo įstaigų, o ypač gimnazijų, didžioji dalis mokytojų – labai atsakingi, darbštūs, profesionalūs, bet brandūs žmonės. Didelei savo gėdai turiu pripažinti, kad pavydžiai žvalgėmės į progimnazijų bendruomenes, kuriose jaunų mokytojų dalis didesnė, tikėdamiesi ten išvysti ryškų šuolį ir proveržį, bet galiu pasakyti, kad per anksti buvo prisiimta vidutiniokų pozicija. Realybė atskleidė visai kitą paveikslą.

Dabar kartoju, kad tūkstantį kartų atsiprašau už tokias savo mintis. Kaip aš klydau! Vyresnioji mokytojų karta pademonstravo neįtikėtiną atkaklumą, pasiryžimą ir uoliai ėmėsi mokytis, per dvi mokinių atostogų savaites išmoko tiek, kad iš karto po to galėjome pradėti pakankamai sklandų darbą nuotoliniu būdu. Mokytojai klausė webinarų, konsultavosi vieni su kitais, su mokiniais ir pakankamai sklandžiai startavo.

Taip, dauguma gimnazistų informacines technologijas įvaldę geriau, negu mokytojai, tačiau akivaizdu, kad vien šių gebėjimų nepakanka. Ugdymosi procesas – tai labai skirtingų kompetencijų reikalaujanti veikla. Ir nors tik 31 proc. apklausoje dalyvavusių mokytojų ir net 50,4 proc. mokinių savo pasiruošimą dirbti IT įvardijo kaip labai gerą, tačiau emocinis nusiteikimas dirbti tokiu būdu gerokai nustebino, nes tik 6,1 proc. mokinių pasisakė, kad mokytis nuotoliniu būdu jiems labai patinka, tuo tarpu mokytojų, kuriems labai patinka toks darbas – 14 proc. ir net 68,3 proc. pedagogų mielai derintų nuotolinį ir kontaktinį mokymą pasibaigus karantinui.

Mokiniai kur kas kategoriškesni mokymosi per nuotolį atžvilgiu – daugiau kaip pusė nurodė, kad taip mokytis jiems nepatinka (59 proc.), nors net 96,7 proc. savo gebėjimą atsakingai elgtis internete ir pasirinkti tinkamus mokymuisi šaltinius (90,8 proc.) įvardijo kaip gerą ir puikų. Taigi peršasi išvada, kad nors mokiniai įgudę naudotis internetu, virtualiomis aplinkomis ir technologijomis, tai nėra pagindinis veiksnys, lemiantis patrauklų ir sėkmingą mokymąsi.

Mokiniams trūksta bendravimo, susitikimų su bendraamžiais, emocijų, įvykių ir nuotykių, kuriuos gali patirti tik mokykloje. Tikėtina, kad palanki emocinė aplinka, grupės palaikymas, savęs įprasminimas, galimybė įsivertinti ir sveika konkurencija sukuria geras mokymosi sąlygas ir atmosferą.

Kodėl abiturientai suirzę?

Stasio Šalkauskio gimnazijoje ketverius metus nuosekliai stebima, fiksuojama ir vertinama ne tik akademinė mokinių pažanga, bet ir bendrosios kompetencijos. Vadovaudamiesi prof. Stasio Šalkauskio pilnutinio ugdymo sistema, nuolat mokiniams akcentuojame keturių žmogaus asmenybės sričių ugdymo svarbą. S. Šalkauskis daugiau kaip prieš šimtą metų atskleidė tiesas, kurias šiandien naudoja geriausi gyvenimo mokytojai, motyvatoriai. Jis nurodė, jog visuminis asmenybės ugdymas galimas tobulinant fizines kūno galias, smalsų ir aštrų protą, žmogaus sielą ir jo kūrybiškumą.

Todėl vienas iš svarbiausių tyrimo akcentų, mokantis nuotoliniu būdu ir buvo nukreiptas į bendruomenės emocinę savijautą. Mums rūpėjo išsiaiškinti, kaip jaučiasi mokiniai, mokytojai, ką apie mokinių savijautą mano tėvai. Deja, net 32 proc. mokinių nurodė, kad prasidedant nuotolinėms pamokoms, jaučiasi susierzinę. Būtent ši emocija pradedant mokytis apima net 40 proc. abiturienų. 25 proc. tėvų patvirtina, kad rytais vaikai jaučiasi būtent taip.

Abiturientai šioje situacijoje matoma kaip pati jautriausia ir emociškai pažeidžiamiausia grupė, kuriai tenka didžiausia pokyčių našta. Savo nerimastingumą, kaip pagrindinę emociją, nurodė 34 proc. baigiamųjų klasių mokinių ir net 28 proc. prisipažino, kad sunkiai suvaldo stresą ir baimę. Tai, matyt, natūralu, nes didžiausią nerimą sukelia nežinomybė dėl ateities, uždelsti ir neaiškūs sprendimai dėl brandos egzaminų, pasirengimo jiems galimybės, tolimesnio mokymosi perspektyvos.

Viena iš dažniausiai analizuojamų žemų mokinių pasiekimų priežasčių – nepakankama mokinių mokymosi motyvacija. Ne kartą teko girdėti, kad tokią motyvaciją nulemia nuobodžios, įprastos mokymosi priemonės, standartinis mokymo stilius, vyresnio amžiaus mokytojai. Šiandieninė karantino situacija sukūrė visai kitas mokymosi sąlygas – visa ugdomoji medžiaga persikėlė į virtualias aplinkas, sinchroninės pamokos vyksta naudojant vaizdo konferencijas, dalykų mokytojai skiria ilgalaikes kūrybines užduotis, tačiau ir dabar tik 19,5 proc. mokinių nurodė, kad prieš pamokas jaučiasi motyvuoti.

Taigi, akivaizdu, kad vien mokytojų entuziazmo, norint sukurti palankią mokymuisi atmosferą, nepakanka, nors 65,9 procentai mokytojų pradėdami nuotolines pamokas jaučiasi motyvuoti ir nusiteikę produktyviam darbui. Vis dėl to, reikia pripažinti, kad vidinė mokinių motyvacija – esminis pažangos variklis, o kaip ją pažadinti – tai jau kita tema. Analizuojant mokinių atsakymus, nustebino, kad beveik trečdalis mokinių (28 proc.) teigia, kad iš pat ryto jaučiasi pavargę, todėl peršasi išvada, kad taip įvardijama ne fizinė, o emocinė mokinių savijauta.

Tokia mokinių būsena irgi suprantama ir pateisinama. Klasėje mokiniai atlieka tam tikrus vaidmenis: „moksliukų“, formaliųjų lyderių, palankaus emocinio klimato, įvykių ir nuotykių kūrėjų, neformaliųjų lyderių. Mokantis nuotoliniu būdu šie vaidmenys labai sumenko. Mokiniai prarado įprastas saviraiškos galimybes, neliko bendrų renginių, švenčių, varžybų, tradicinių žygių, savivaldos veiklos. Ne vienas iš mokinių prisipažįsta, kad pasiilgo mokyklos, kasdieninių ritualų, draugų ir mokytojų. Kai kurie pargina „greičiau baigti tas nesąmones ir grįžti į klases“.

Manau, kad dabar jau ir tradicinio ugdymo skeptikams akivaizdu, jog ir po karantino vėl gyvuos mums puikiai pažįstama mokykla, gal šiek tiek pakeitusi savo apdarą į kažką modernesnio ir stilingo, bet matome, kad sėkmingam mokinių ugdymuisi labiausiai stinga gyvų pavyzdžių, tikrų nutikimų, realios gyvenimo patirties. Matant apklausos duomenis, tenka pasidžiaugti, kad didžioji dalis mokinių (62,4 proc.) jaučiasi ramūs arba atsipalaidavę, (55,2 proc.) tėvų patikina, kad būtent taip ir yra.

Kas labiausiai trukdo

Grįžtamojo ryšio analizė, gautų išvadų panaudojimas planuojant, – įprasta veikla mūsų gimnazijoje. Todėl labai svarbu buvo išsiaiškinti, ne tik kokia bendruomenės narių savijauta, pasirengimas gyventi naujomis sąlygomis, bet ir tai, kas labiausiai trukdo kokybiškai dirbti ir mokytis šiomis aplinkybėmis, ką galima būtų pakeisti. Mokytojai dažniausiai nurodė, kad jiems sunkiausia – tinkamai įvaldyti, naudoti informacines technologijas, išmanyti visus niuansus, juos panaudoti darbe.

Tačiau kaip didžiausią savo sėkmę įvardijo gebėjimą planuoti pamokos turinį, diferencijuoti užduotis, tinkamai jas parinkti, pritaikant mokiniams pagal jų gebėjimus, vesti tiesiogines pamokas, rengti testus, bendrauti su mokiniais. Mokiniai kaip didžiausią problemą įvardijo asmeninių įgūdžių stoką: sunku susikaupti, savarankiškai dirbti, trūksta atkaklumo, laiko planavimo įgūdžių, blaško namų aplinka, kai kurie nurodyti trikdžiai privertė nusišypsoti: „trukdo katė, nes visur lipa“, „mažesnysis brolis ir šuo“, „tėvai, kurie kontroliuoja kiekvieną mano įvertinimą“.

Mokiniai prisipažino (59,2 proc.), kad laiko planavimas – vienas iš įgūdžių, kurio trūkumas ypač išryškėjo mokantis neįprastomis sąlygomis. Ir nors gimnazijoje nuosekliai taikoma socialinio emocinio ugdymo programa, pagal savitai organizuojamos socialinių kompetencijų ugdymo veiklos, mokiniai kuria dalykinius, tarnystės projektus, akivaizdu, kad praktiniai laiko planavimo įgūdžiai nėra pakankami.

Gimnazistams suteikiama daug galimybių ugdytis bendrąsias kompetencijas, savo veiklas reflektuoti gimnazijos sukurtame „Asmenybės ūgties dienoraštyje“, bet realios patirties trūksta. Sunkiausiai laiką planuoti sekasi pirmokams, tačiau čia verta pasidžiaugti, kad jie tai geba pripažinti ir įvardyti, o ir galimybių įprasti planuoti savo veiklas dar turi.

Mokykloje yra daug įvairių situacijų, kurios sukelia stresą, baimę, nerimą – tai įvairūs patikrinimai, kontroliniai darbai, egzaminai, todėl ypatingai svarbu, kad mokiniai kuo anksčiau išmoktų tam tikrų pratimų, metodų, kurie padeda suvaldyti šias emocijas. Gimnazijoje socialiniam emociniam ugdymui skiriama daug dėmesio: kabinetuose įrengti „emometrai“, kur mokiniai įsivertina savo emocijas, o jų kilmę ir įveikimo galimybes analizuoja su mokytojais. Psichologė reguliariai rengia praktinius seminarus, „Mindfulness“ mokymus atskiroms mokinių grupėms, abiturientams, tėvams. Pirmoji nuotolinio ugdymo platforma, kuri pradėjo veikti karantino metu – psichologo konsultacija laiškais.

Mokiniai mokosi ne tik planuoti savo laiką, reflektuoti patirtis, bet ir kelti įvairaus lygio tikslus. Vieni skirti akademinei pažangai, kiti – kultūrinės patirties plėtojimui, socialinei veiklai. Tokios užduotys ugdo mokinių gebėjimus analizuoti galimybes, numatyti, kokius žingsnius galėtų žengti savo svajonės link. 89,6 proc. apklausoje dalyvavusių mokinių patvirtino, kad geba formuluoti tikslus ir jų siekti.

Kurdami socialinio emocinio ugdymo turinį, analizuojame ir naujausias tendencijas, Pasaulio ekonomikos forumo iškeltas gaires, perspektyvas. Kaip vienas iš svarbiausių 2020 metų įgūdžių, kurių prireiks vaikams baigus mokyklą, (PEF 2016) nurodomas gebėjimas spręsti sudėtingas problemas. 77,7 proc. mokinių atsakė, kad šį įgūdį yra įvaldę gerai ar net puikiai, tokį pat įvertį šiai sričiai paskyrė 92 proc. abiturientų, taip išreikšdami pasitikėjimą savo jėgomis.

Šiandien vis dažniau kalbama, kad orientacija į pagalbą – tiek gebėjimas ją teikti, tiek ir gebėjimas kreiptis pagalbos, taip pat patenka į reikalingiausių šiuolaikinio žmogaus įgūdžių sąrašą. Mokiniai, atlikdami tarnystės projektus, savanoriaudami, ugdosi gražiausias žmogiškąsias savybes, formuojasi teigiamą vertybių sistemą, jie patvirtina, kad nepamokinės veiklos padeda pažinti save, savo polinkius, ugdo atjautą kitiems, skatina lyderystę.

Vienas iš lyderio požymių – gebėjimas prašyti reikalingos pagalbos, tai veikia kaip priešnuodis puikybei ir padeda sutelki skirtingų gebėjimų žmones. Net 98,2 proc. mokinių nurodė, kad jie šį savo įgūdį vertina gerai ir labai gerai. Būtent gebėjimas paklausti, paprašyti skatina bendradarbiavimą, iškilus problemai mokiniai dažniausiai kreipiasi į draugus, dalyko mokytojus, klasės vadovus.

Žemesniųjų klasių mokiniai pagalbos tikisi dar ir iš tėvų, tačiau vyresnėse klasėse tėvai, kaip pagalbininkai mokantis, įvardijami vis rečiau. Dirbant nuotoliniu būdu, naujomis sąlygmis ypač išryškėjo bendradarbiavimo poreikis, mūsų gimnazija išsiskiria kaip stiprios bendruomenės organizacija, šį požymį patvirtina ir tyrimo rezultatai – 95,1 proc. mokytojų pripažino, kad nuolat bendradarbiauja, konsultuoja vieni kitus, dalijasi patirtimi ir mokomąja medžiaga.

Ko šiandien labiausiai reikia mokyklose?

Karantino situacija lyg nutirpus pavasario sniegui išryškino visų gyvenimo sričių problemas. Kai staiga turėjome prisitaikyti prie netikėtų permainų, visos teorinės žinios apie pokyčių valdymą tiesiog nespėjo įvykiams iš paskos. Pradžioje atrodė, kad labiausiai trūksta kompiuterių, tada pasimatė, kad lengvai pasiekiamų virtualių aplinkų, galiausiai, kai procesai įsibėgėjo, pasimatė, kad labiausiai stinga to, kas ateina iš žmogaus asmenybės – emocinio intelekto, bendrųjų gebėjimų, atjautos, supratingumo, palaikymo, pasitikėjimo savimi ir kitais, tikrosios lyderystės, drąsos sakyti tiesą ir prisiimti atsakomybę.

Greit supratome, kad technologijas įvaldyti gebame. Greičiau ar lėčiau, vieni labai kokybiškai, kiti vidutiniškai, bet maždaug per dvi – tris savaites ir jauni, ir vyresni išmokome ir pradėjome jas naudoti be didelių trikdžių. Čia kaip automobilio vairavimas – vieni kaip virtuozai nardo po didmiesčius, kiti tik iš miesto į soda ir vėl atgal, bet važiuoja ir tie, ir tie.

Tad gebėjimas valdyti informacines technologijas tikrai įveikiamas visiems ir tampa baziniu įgūdžiu, būtinu, kad galėtum žegti aukščiau, toliau, daugiau, kaip pirmoji laiptų pakopa, kaip skaitymas, rašymas, aritmetika. Bet akivaizdu, kad iki šiol neskiriama pakankamai dėmesio, lėšų ir laiko bendrųjų gebėjimų, socialinės – emocinės kompetencijos ugdymui.

Svarbiausių dalykų – kaip prisiimti atsakomybę ir spręsti problemas, valdyti pokyčius ir prie jų prisitaikyti, praradimuose įžvelgti galimybes, neviltyje matyti viltį, toleruoti kiekvieną, planuoti savo gyvenimą, pažinti emocijas ir išmokti su jomis gyventi, išgyventi netektis, praradimus – to net ir pačios didžiausios skubos pirkimu ir stambiausia pinigų suma nenupirksi. Tai kas vis dėlto svarbiausia ugdyme?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: G. Nausėda Seimo komisijos reikalauja įrodymų