Prieš keletą savaičių ekskavatorius, besikapstantis anglingoje žemėje, atkasė purvinos medienos gabalus – tačiau dėl koronaviruso apribojimų tolesnės paieškos buvo atidėtos.
Laivas priklausė Viminaciumui – besiplečiančiam Romos imperijos miestui, kuriame gyveno 45 000 žmonių ir kuriame buvo hipodromas, tvirtovė, forumas, rūmai, šventyklos, amfiteatras, akvedukai, pirtys ir dirbtuvės.
Viminaciumas I-IV amžiais buvo vienas svarbiausių Romos miestų ir karinių stovyklų. Nepaprasta jos strateginė svarba atsispindėjo tiek ginant Romos imperijos šiaurinę sieną, tiek kuriant ryšius ir komercinius sandorius.
Dėl sausumos bei vandens kelių Viminaciumas buvo viena iš tų vietų, kur Rytų ir Vakarų kultūrų susidūrimas buvo neišvengiamas. Ir nors šie keliai pirmiausia atliko karinę bei strateginę funkciją, jie taip pat lėmė ir judrų eismą, kas neabejotinai prisidėjo prie miesto klestėjimo ir tapimo svarbia prekybos ir verslo vieta.
Čia buvo dislokuoti ir romėnų legionai – ir pirmuoju čia tarnaujančiu legionu tapo VII Claudia, dislokuotas šioje vietoje 52 mūsų eros metais. Nuo jo ir prasidėjo miesto istorija – iš pradžių tai buvo tik karinė stovykla, bet netrukus greta įsikūrė ir civilių gyvenvietė, o 117 m, valdant imperatoriui Adrianui, Viminaciumas jau įgijo miesto statusą.
Karų su dakais metu (101-106 m.) čia savo būstinę buvo įsirengęs imperatorius Trajanas. Viminaciume taip pat buvo palaidotas ir imperatorius Hostilianas (mirė 251). Pasak senovinio rankraščio, imperatorius Hostilianas su motina atvyko į Viminaciumą prižiūrėti šiaurinių sienų gynybos organizavimo, tačiau abu užsikrėtė maru ir mirė. Dėl didelio atstumo iki Romos ir baimės išplatinti marą imperatorius buvo palaidotas Viminaciume.
Viminaciumą 411 m. sugriovė hunas Atila, bet imperatorius Justinianas I miestą atstatė. 582 metais miestą suniokojo klajokliai avarai (bet kurie po 17 metų patys patyrė didelį pralaimėjimą ir prarado savo nenugalimų karių reputaciją).
Puikiai išsilaikęs laivas
Vadovaujantis archeologas Miomiras Koracas sako, kad laivas datuojamas III mūsų eros amžiumi, kai Viminaciumas buvo Romos provincijos Moesia Superior sostinė, įsikūrusi prie Dunojaus upės intako.
„Čia buvo dislokuota romėnų (upių) flotilė, kuri gynė regioną nuo barbarų įsiveržimų, – „Reuters“ pasakoja mokslininkas. – Tokie romėnų laivų atradimai yra tikrai reti – ypač tokios geros būklės, kai įmanoma pamatyti, kaip buvo pastatytas šis laivas“.
Originalus laivo ilgis siekė 19 metrų. Jis buvo plokščiadugnis, turėjo šešias poras irklų ir trikampę burę. Devynių metrų priekinė dalis buvo pagaminta iš storos medienos, ir ji buvo aptikta kartu su dviejų mažesnių valčių liekanomis.
Galiausiai laivas pateks į ekspoziciją kartu su dešimčia tūkstančių kitų radinių, rastų netoli Kostolaco miesto, esančio maždaug už 70 km į rytus nuo Belgrado.
Tarp tų radinių – aukso plokštelės, nefritinės skulptūros, mozaikos ir freskos, kapai ir trijų mamutų liekanos. Šiuo metu archeologai dirba prie to, kas, jų manymu, buvo romėnų generolo būstinė.
Viminaciumo kasinėjimai vyksta nuo 1882 m., tačiau archeologai mano, kad jie iki šiol ištyrė tik 4 proc. teritorijos, kuri, jų teigimu, siekia 450 hektarų – bet, retas atvejis, nėra palaidota po kokiu šiuolaikiniu miestu.
