Pasak organizatorių, pirmomis parodos savaitėmis dar bus galima išvysti ir įspūdingo dydžio mamuto Gošos iš Anžu skeletą.
Tai – antras kartas, kai VU Geologijos muziejuje bus galima pamatyti visą šio išnykusio gyvūno skeletą. Jis rastas Kotelno saloje – didžiausioje Anžu salų grupės saloje Naujojo Sibiro salyne, Jakutijoje (Rusija). Tai labiausiai į šiaurę nutolęs žinomas mamuto skeleto radinys. Skeletas rastas 2003 m. rugpjūčio mėnesio ekspedicijos metu. Nustatyta, kad jis gyveno apytikriai prieš 45 000 metų. Būdamas gyvas šis mamutas svėrė apie 7 tonas.
Kiti parodos eksponatai yra nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje, kurioje lankytojai gali pamatyti mamuto durklo bei danties fosilines liekanas, rastas Antakalnyje, netoli legendinės Vilniaus mamuto 1957-ųjų metų vasaros radimvietės.
Parodoje pamatysite visiškai išsilaikiusius, dydžiu identiškus Vilniaus mamuto „nešiotiems“ durklus, mamutų kaukolių pjūvius, „skalpuotą“ mamuto durklą.
„Mamutas Goša daugeliu parametrų beveik identiškas Vilniaus mamutui. Todėl šioje parodoje Vilniaus mamutas trumpam „atgyja“, sugrįžta į Vilnių, nukelia lankytojus į „Mamutų gadynę“. Gido pasakojime išgirsite daug informacijos apie mamutus, jų gyvenimo aplinką, Vilniaus mamuto istoriją, mamutų fosilinius radinius“, – žada parodos organizatorė dr. Eugenija Rudnickaitė.
VU Geologijos muziejaus paroda yra Vilniaus miesto savivaldybės projekto „Neakivaizdinis Vilnius: Paskui mamutą“ dalis.
Paroda „Vilniaus mamuto pėdsakais“ veiks iki spalio 30 d. VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institute įsikūrusiame Geologijos muziejuje (M.K. Čiurlionio g. 21/27, II aukštas).
Registracija į ekskursijas - čia.
Pasikeitus situacijai dėl koronaviruso šalyje ekskursijos gali būti atšauktos.
Dėl visų saugumo prašome į ekskursijas registruotis tik tuos žmones, kurie savo laisva valia sutinka VU patalpose dėvėti kaukes, laikytis saugaus atstumo ir registracijos metu pateikti savo kontaktinius duomenis. Juos naudosime išimtinai tik koronaviruso plitimo prevencijai (jei kiltų toks poreikis).
