Šios žiedinės sankryžos nėra naujos. Viena Svindone buvo suformuota 1972, kita Hemel Hempstedo mieste netoli Londono – 1973 metais. Tokių sankryžų Jungtinėje Karalystėje yra ir daugiau. Kai kurie vairuotojai jas dievina, o kai kurie jų labai vengia, nes laiko jas per daug sudėtingomis. Tačiau magiški žiedai, šį pavadinimą gavę pagal vieną vaikų serialą, iš tikrųjų turi daug privalumų.
Visų pirma, magiškoji žiedinė sankryža iš tikrųjų yra net kelios sankryžos vienoje. Kiekvienas mažas žiedas yra atskira sankryža – didžioju žiedu važiuojantys vairuotojai turi praleisti važiuojančius mažaisiais žiedais. Jei į viską pažvelgtume iš oro, pastebėtume, kad didžiuoju žiedu eismas vyksta abiem kryptimis – ir prieš, ir pagal laikrodžio rodyklę.
Vėlgi, taip yra dėl to, kad tas didysis žiedas nėra tikra sankryža – tiesiog keliai tarp tikrųjų žiedinių sankryžų. Pasak inžinierių, tai stipriai pagerina sankryžos pralaidumą, nes atvykęs vairuotojas gali greitai apsisukti, pasukti į kairę arba į dešinę. Jei magiškąją žiedinę sankryžą pakeistume vienu dideliu žiedu, tai pralaidumas stipriai sumažėtų.
Paprasti žiedai nesuteikia tiek lankstumo. Net norint apsisukti tenka apsukti visą ratą. Magiškosios žiedinės sankryžos suteikia galimybę greičiau patekti į tą kelią, į kurį reikia. Bent jau tokia mintis.
Avarijų tokiose sankryžose pasitaiko, tačiau retai. Sunkiausiai prie jų prisitaiko tie vairuotojai, kurie yra atvykę iš kontinentinės Europos. Jiems tenka priprasti ir prie eismo ne ta kelio puse, ir prie tų keistų sankryžų, sudarytų iš kelių žiedų.
Ir vietiniai vairuotojai kartais jų vengia. Kita vertus, statistika rodo, kad šio tipo sankryžos yra pralaidesnės nei kiti galimi sprendimai, todėl jų Jungtinėje Karalystėje yra ne tiek jau mažai.
