Ankstyvo rudens vidurdienis, Saulės nušviestas stebėtinai tvarkingas VGTU garažas Basanavičiaus gatvėje Vilniuje – vyrai juokauja, kad prieš mums atvykstant, gerokai apsitvarkė. Viename patalpos krašte – neįprastos išvaizdos mašina: iškart į akis krenta tvirtas iš blizgančio metalo suvirintas karkasas, masyvūs ratai su grubiomis padangomis.
Mintyse iškart ima suktis tokie epitetai, kaip „kresnas“, „drūtas“ ar gal net ir „tiek paritus, tiek pastačius“ – nes automobilis nėra ilgas ir kol kas, kol nebaigtas montuoti, dar ganėtinai aukštas – bet vėliau turėtų „pritūpti“.
Viduje vietos yra tik dviem keleiviams – bet kūrėjų vizijoje numatytas ir variantas, kad mašina tolimesnėje ateityje galbūt važinės ir visai be jokio žmogaus.
Tai – lietuvių kuriamas hibridinis dyzelinis-elektrinis bagis „Krampusas“, kuris po metų turėtų išdidžiai atsistoti Londone vykstančioje karinių technologijų parodoje „DSEi“.
Keturi lietuviai
Šio projekto galva, širdis ir siela – Lietuvos kariuomenės atsargos majoras ir ginkluotės entuziastas Darius Antanaitis. Vyriausiasis inžinierius – VGTU Transporto inžinerijos fakulteto profesorius Raimundas Junevičius, inžinierius-konstruktorius – VGTU bakalauro laipsnį įgijęs Gediminas Šiburkis, o dizaineris – VGTU docentas Donaldas Andziulis.
Kaip pasakoja D.Antanaitis, viskas prasidėjo nuo paprasto komercinio bagio, kuris sustiprintas ir su primontuotais ginkluotės elementais buvo eksponuojamas viename karinės tematikos renginyje.
„Prieš kelerius metus dalyvavome Paryžiaus parodoje „Eurosatory“, kur pristatinėjome ant bagio sumontuotą 81 mm minosvaidį. Tada pamačiau, kad parodos lankytojams – saugumo struktūroms ir kariuomenei – tai įdomu, bet visi klausia apie platformą. Paaiškėjo, kad tai, kas buvo siūloma tada, neatitiko paklausos: rekreaciniai bagiai nebuvo apskaičiuoti tokiems uždaviniams, su kokiais susiduria policijai, aplinkosauga ar kariuomenė“, – prisimena projekto vadovas.
Jis pasakoja, kad tokią lengvosios transporto priemonės, skirtos žvalgybai, idėją pradėjo svarstyti 2010-2012 m., dar iki įvykių Ukrainoje – kai visas pasaulis dar galvojo, kad kariauti teks tik kažkur dykumose ir prieš menkai ginkluotą priešą – tad visi kariškiai ar sukarintos tarnybos pirko komercinius bagius arba keturračius.
„Bet tada, per įvykius Ukrainoje nutiko staigus perversmas – atėjo suvokimas, kad grėsme gali būti Kinija ar Rusija, tad reikia kažko tvaresnio bei patikimesnio nei esami komerciniai bagiai“, – prisimena D.Antanaitis.
Vyras, tarnavęs kariuomenėje ir nuo paauglystės besidomintis ginkluote bei karinėmis technologijomis, jau buvo pastebėjęs, kad didelėms įmonėms gaminti viską nuo nulio kainuoja itin daug, todėl nusprendė rinkai pasiūlyti savo paslaugas – nedidelę, labai aukšto intelektinio lygio komandą, kuri sujungtų jėgas ir tokioms įmonėms kaip „Krauss Maffei Wegmann“, „Rheinmetal“ ar „BAE Systems“ pristatytų sukurtą ir jau išbandytą prototipą.
„Mūsų tikslas – nukeliauti iki visiškai autonominės mašinos. Gaminti tokią galbūt irgi galėtume, bet nelabai norėtume. Labiau taikomės į JAV, D.Britanijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Pietų Amerikos rinkas, o kadangi ten yra labai stipriai išvystyta automobilių industrija, mums būtų paprasčiau gaminti ne Lietuvoje – kur ir elektra brangi, ir neturime metalurgijos bei kitų reikalingų pramonių. Tad mūsų idėja – arba parduoti tokį projektą, arba sukurti bendrą veiklą su, tarkime, D.Britanijos ar Vokietijos įmone, kuri gamintų pati. Mūsų tikslas – sukurti veikiantį ir išbandytą prototipą bei pasiūlyti jį pasaulio galingiesiems“, – apibūdina „Krampuso“ idėją D.Antanaitis.
Beje, kodėl „Krampusas“? Pasak austrų-bavarų mitologijos, per Kalėdas pas gerus vaikus ateina šv.Mikalojus (labiau žinomas kaip Kalėdų senelis), o pas blogus – demoniška raguota būtybė Krampusas (vok. Krampus). Toks mitologinis personažas – o ir 2015 m. siaubo komedija apie šią būtybę – D.Antanaičiui ir įkvėpė pavadinimo projekto idėją. „Žodžiu, nebūkite blogais žmonėmis, nes pas jus atvažiuos „Krampusas““, – juokauja projekto vadovas.
Unikali mašina
Anot D.Antanaičio, „Krampuso“ projekto pradžia reikėtų laikyti 2017 m. vasarį, kai jis su pasiūlymu atėjo į Vilniaus Gedimino Technikos universitetą (VGTU).
„Kreipiausi į VGTU siūlydamas finansuoti projektą, kurio metu būtų sukurtas labai atsparus bagis, turintis unikalias savybes. Po ilgų diskusijų, svarstymų ir skaičiavimų buvo nuspręsta, kad tai bus hibridinis bagis, kuris bus varomas elektra, o elektros baterijas įkraus dyzelinis variklis“, – prisimena atsargos majoras.
Viena iš priežasčių, kodėl buvo pasirinkta, kad lietuvių kūrinys būtų varomas ne vidaus degimo varikliu, o elektriniu – esant aukštikalnėse, varikliui pritrūksta oro. „Kai tarnavau Afganistane, atmosferiniai varikliai daugmaž trijų kilometrų aukštyje jau „dusdavo“. O šis bagis galės važiuoti ir ten, kur išvis oro nėra. Esame paskaičiavę, kad vien baterijomis jis galės įveikti daugiau nei 200 km atstumą – tad įveikti kokią kalnų perėją bus paprasta“, – pasakoja projekto vadovas.
Anot jo, dėl elektros baterijų bagio svoris išauga, tačiau taip gaunama 200 kilometrų tylos režimo. „O tai – didelis privalumas. Nes vėl gi – asmeninė patirtis: kai Basroje (Irakas, red. past.) vykdydavome paieškos ir sulaikymo operacijas, tai kol atvažiuodavome dyzelinėmis mašinomis, visi jau būdavo jas išgirdę ir išsilakstę. O čia – ar tu vykdai paieškos ir sulaikymo operaciją, ar Pietų Amerikoje gaudai prekeivius narkotikais, ar kovoji su nelegalia migracija pasienyje – niekas tavęs negirdi ir nemato“, – privalumus vardina D.Antanaitis.
Beje, nepamirštas ir šiluminio pėdsako klausimas: veikimo metu baterijos įšyla tik iki 60 laipsnių – bet tai yra gerokai mažiau už kitą karinę techniką, o nusižiūrėjus nuo pėstininkų šarvuočio „Boxer“, „Krampuse“ įrengtos ir grotelės, nukreipiančios įkaitusį orą žemyn.
„Jei pažiūrėtume šarvuočius M113 ar rusų BMP, ar rusų tankus – ten karštą orą tarsi garvežyje pučia į viršų. O čia bus viskas žemyn. Be to, dyzelinio variklio išmetimo vamzdis „Krampuse“ bus virš rato ir pūs žemyn, tad besisukantis ratas maišys orą, ir dėl to šiluminis pėdsakas čia bus dar mažesnis“ – aiškina ginkluotės entuziastas.
Anto jo, pasaulyje tokios konfigūracijos ir tokių gabaritų mašinų kol kas išvis nėra – gaminamos tik arba dyzelinės, arba elektrinės. „O dyzelio juk gauti lengviau. Jei pritrūkai – gali nupilti nuo kokio generatoriaus ar traktoriaus. Be to, benzinas yra labai degus ir sprogus. Todėl nusprendėme eiti sunkesniu, bet mano vertinimu, teisingesniu keliu“, – teigia D.Antanaitis.
Specifikacijos
„Krampusas“ – tai dvivietis dyzelinis-hibridinis bagis su dviem elektriniais varikliais, kurių kiekvienas suka po ratų ašį. Elektros baterijas įkrauna dyzelinis variklis, bagyje įmontuotas 30 l talpos bakas. Kūrėjai tikisi, kad su pilnu baku ir pilnai įkrauta baterija bagis keliu galės nuvažiuoti apie 1000 kilometrų (bekelėje apkrovos didesnės).
„Baterija bus labai galinga, todėl visų pirma mums svarbu saugumas – kad vairuotojas nebūtų potencialus savižudis, sėdintis elektros kėdėje: norint to išvengti, įrengtas avarinis išjungimas. Beje, baterija ne ličio, o geležies polimero – tokios neužsidega“, – pastebi D.Antanaitis.
Skaičiuojama, kad bagio prošvaisa sieks apie 30 cm. Greitis lygiame kelyje turėtų siekti iki 100-120 km/h, didesnis bus tiesiog ribojamas vardan saugumo. Numatoma „Krampuso“ masė – iki 2 tonų. Gabaritai – kad tilptų į transportinį sraigtasparnį „Chinook“ („Boeing CH-47 Chinook“). „Į vieną tokį sraigtasparnį turėtų tilpti trys „Krampusai“, – aiškina vyr.inžinierius R.Junevičius.
Kūrėjai pasakoja, kad automobilyje viskas apsaugota – baterijų dugnas nuo daužymo, specialus tinklas saugo variklį ir pavarų dėžę, o svarbiausia – vairuotojas: įrengtos stiprios pertvaros, kad avarijos atveju variklis nesulįstų į saloną.
Hibridinio bagio koncepcija ir matematinis modelis buvo kuriamas beveik metus. Iš viso per labai trumpą laiką buvo parengtos daugiau nei septynios koncepcijos. „Ieškojome kažko, kas būtų ir estetiška, ir funkcionalu. Nes kaip Darius mėgsta sakyti, negražių ginklų niekas neperka“ – juokiasi projekto dizaineris D.Andziulis.
Pats D.Antanaitis teigia, kad dizainerį prisidėti pasikvietė todėl, kad jei prasidedama tik su inžinieriais, didelė tikimybė, kad gausi tiesiog dėžę ant keturių ratų. „O man buvo svarbu ir techniniai sprendimai, ir estetika“, – sako projekto vadovas.
Jis pripažįsta, kad šiokios trinties tarp inžinierių, kūrybininkų ir finansavimo visada būta. „Bet šioje vietoje finansavimą skyrėme tokį, kokio reikėjo. Jei įvyko klaida, tai įvyko – nieko tokio, išmokom ir judsm toliau“, – teigia D.Antanaitis.
Į tai, kokiu „Krampusas“ yra dabar, suinvestuota jau apie pusę milijono eurų. „Kokia bus galutinė produkto kaina – nežinau, nes kuriant naujus produktus, nežinai, kur nukeliausi, – svarsto D. Antanaitis ir sako, kad investicijų į idėjas bei jų vystymą jam negaila. – Ko aš mažiausiai noriu, tai finasais apriboti tų trijų žmonių, dirbančių prie „Krampuso, fantaziją. Aišku, tai neturi būti kosminė technologija, turi būti logika, bet mano tikslas – nei dizaineriams, nei inžinieriams neapriboti fantazijos pinigų skaičiavimu. Jei jie man sako, kad taip veiks geriau – puiku, imam ir darom. Jei apsirikom – pasitaiko, griebiamės kito sprendimo, darom. Kai darai tai, ko niekas nedarė, nuolat ieškai sprendimų ir darai klaidas“, – įsitikinęs projekto vadovas.
D.Antanaitis pasakoja, kad absoliučią projekto biudžeto daugumą sudaro privačios lėšos, o taip pat per MITA gauta 30 000 eurų projekto parama. „Kuri nors ir sudaro mažiau nei 10 proc. dabartinės prototipo kūrimo kainos, bet už tai esame labai dėkingi, tai yra puiki priemonė“, – sako D.Antanaitis.
Lietuviškas kūrinys
Didžioji dalis automobilio yra pagaminta pačių kūrėjų rankomis ar bent jau Lietuvoje. „Tai yra maksimali lietuviško proto ir lietuviškų produktų koncentracija, – teigia D.Antanaitis. – Amortizatoriai – lietuvių įmonės „Samsonas“ gamybos, rėmas – gamintas Kaune. Bagyje labai daug unikalių sprendimų, kurių niekas iki šiol nedarė – bet ne per daug unikalių, kad nebūtų kirvis ir šakutė viename, kas originalu, bet ko niekam nereikia“.
Projekto vadovas pripažįsta, kad planus stipriai pakoregavo COVID-19 pandemija. „Tikėjomės pabūti uždaryti dvi savaites, bet dabar matau, kad nuo pradinio plano atsilikome nuo pusantrų iki dvejų metų – nes nors logistiniai keliai buvo atviri, fabrikai buvo uždaryti“, – prisimena D.Antanaitis.
Tačiau komanda jau dabar planuoja sudalyvauti kitų metų rugsėjį vykstančioje Londono parodoje – ir iki to laiko mašiną pilnai išbandyti, atlikti statinius ir dinaminius bandymus.
Dabar projektas yra priešpaskutiniame pirmosios „Krampuso“ fazės etape – vyksta surinkimas. „Tada jį vėl išrinksim, nuvešime dažyti, surinksime iš naujo ir pradėsime statinius bandymus. Kai įsitikinsime, kad viskas veikia ir yra saugu, pradėsime dinaminius bandymus – o tada jau tikrinsime ir saugumą, ir kokybę. Nes mūsų tikslas, kad „Krampusas“ visų pirma būtų saugus, o antra – kokybiškas. Tam negailime jokių pinigų“ – tvirtina kūrėjai.
Kaip jau minėta – tai tik pirmoji projekto fazė, bet jų turėtų būti ir daugiau. „Pirma fazė – elektrinis bagis. Antras etapas bus distanciniu būdu valdoma mašina, o trečiasis – laukiame, kai jau dirbtinis intelektas bus pakankamai išvystytas ir planuojame susirasti partnerius bei padaryti visiškai autonominį automobilį be jokių sėdynių keleivams. Net ir dabar „Krampuso“ vairavimo sistema yra pritaikyta autonominiam valdymui“, – dėsto D.Antanaitis.
Kam išvis kurti?
Bet jei projekto iniciatyva – parduoti prototipą ir jo gamybos technologijas stambiosioms kompanijoms – kiek galima bus sakyti, kad šis projektas yra lietuviškas?
„Tikiuosi, kaip tankas „Leopard 3“ yra frankogermanų produktas, taip „Krampus“ bus, pavyzdžiui, lietuvių-britų ar lietuvių ir dar kieno nors produktas. Norėtume, kad prekinis ženklas išliktų, kad būtų žinoma, jog tai yra lietuviškas produktas, tad ir toliau stengsimės dalyvauti jo kūrime bei išlaikyti prekinį ženklą“ – planus dėsto D.Antanaitis.
Regis, dėl tos pačios priežasties prie projekto prisijungė ir likę nariai. O į klausimą, kodėl jie vis dar nepabėgo iš projekto, R.Junevičius atsako, taip: „Viskas labai paprasta. Nes Lietuvoje nėra daugiau galimybių – nėra įmonių, kurios būtų suinteresuotos kurti produktus. O man norisi, kad Lietuvoje būtų kuriami produktai. Daug ką Lietuvoje galima padaryti – tik niekas to nedaro“.
Jam antrina ir D.Andziulis: „Pikta, kad Lietuvos pramonė turi tiek mažai ambicijų kurti savo produktus. Dažniau arba paremontuojame, ar ką perpardavinėjame – bet kurti kažką tikrai savo drąsos nėra, dažniau esame mažesnių tiražų pramonės gaminių gamintojai. Tad šį projektą matau kaip galimybę pakeisti požiūrį į tai, kad Lietuvoje įmanoma sukurti pramoninius inžinerinius projektus, juos projektuoti ir gaminti. Nes visa pridėtinė vertė juk atsiranda iš sukūrimo“.
Tad iki viešo „Krampuso“ debiuto liko metai – iki tada, kai lietuvių stendas Londono „DSEi“ parodoje įsikurs tiesiai prieš britų stendą. Iki tol dar laukia daug darbų, bet D.Antanaitis įsitikinęs – viskas bus gerai.
„Komandoje surinkti geriausi iš geriausių, idėja tikime, ji veikia ir paklausa rinkoje egzistuoja – todėl nesakau, kad šio projekto perspektyvos yra neblogos. Aš sakau, kad perspektyvos yra geros“, – tvirtina D.Antanaitis, bet teigia turįs ir planą B: net jei nepavyks parduoti paties „Krampuso“, tas technologijos, kurias jau dabar yra pavykę išvystyti, bus galima panaudoti kituose produktuose.
„Nes štai pavyzdžiui britai neseniai sumokėjo net septynis milijonus svarų tam, kad viena įmonė dvi mašinas perdarytų į dyzelinį hibridą – ir jie dar tik žada pradėti tai daryti, o mes jau dabar baigiame kurti prototipą“, – pastebi projekto vadovas ir atkreipia dėmesį, kad tokiu būdu lietuviai prieš britus pirmauja jau trejais metais.
Tad šiandien ne raguotas, bet ratuotas elektrinis demonas kol kas vis dar taikiai stovi VGTU garažuose – ir vis pilnėja. Kol kas dar nei burzgia, nei tyliai zvimbia – bet reikia tikėtis, sulauksime laikų, kai jis galiausiai pradės lankyti tuos, kurie elgėsi blogai. Nes juk būtent pas tokius atvyksta Krampusas.
