Žemų tiltų ir tunelių pasitaiko visose šalyse. Jie visada yra tinkamai pažymėti, jų aukštis yra žinomas – tačiau avarijų pasitaiko. Dažniausiai po žemais tiltais palenda sunkvežimiai – jei vairuotojai nėra pakankamai atidūs. Traukiniai į tokias inžinerines konstrukcijas atsitrenkia itin retai, nes to galima nesunkiai išvengti.
Jų draugas – standartizacija. Vagonus ir lokomotyvus galima skirstyti įvairiai, įskaitant ir pagal jų aukštį bei plotį. Naudojami standartiniai tiems dydžiams skirti išmatavimai – tikriausiai pastebėjote, kad dauguma traukinių vagonų atrodo labai panašiai, net jei yra pagaminti skirtingose šalyse. Pavyzdžiui, JAV vagonai pagal išmatavimus skirstomi į kategorijas pagal raides – dauguma vagonų patenka į B arba C kategoriją. Geležinkelio ruožai taip pat turi šias žymes. Jei viename ar kitame ruože yra tiltas ar tunelis, kuris netinka C kategorijos vagonams, ta vieta bus atitinkamai pažymėta ir dispečeriai ten nesiųs C kategorijos traukinių.
Paprasta, tiesa? Na, ne visai. Žmonės šių dalykų kelerius metus mokosi aukštosiose mokyklose – ir ne šiaip sau. Lengvieji automobiliai traukiniams yra lengvas krovinys (pagalvokite, kiek automobilyje yra tuščios erdvės, kuri nieko nesveria). Taigi, į kiekvieną vagoną norima prikrauti kiek įmanoma daugiau automobilių, taip sumažinant kelionės kaštus. Todėl nemažai automobilių vagonų yra F+ kategorijos – jie labai aukšti, nors ir pakankamai siauri.
Dabar pažiūrėkite į šią avariją, kuri įvyko rugsėjo pradžioje Memfyje:
Nors informacijos apie šį incidentą nėra daug, interneto naudotojai suskubo pastebėti akivaizdų faktą – tas ruožas nėra tinkamas F kategorijos vagonams. Tiltas nenukrito – jis visada buvo tame aukštyje. Taigi, kažkur įsivėlė klaida. Tik kokia?
Traukinys galėjo prisijungti keletą aukštesnių vagonų, tačiau vėliau nepakeitė savo aukščio kategorijos. Arba kažkas neįvertino, kad tai – automobilių vagonai. Mat yra F kategorijos vagonų, kurie yra šiek tiek žemesni – automobilių vagonai žymimi „Exceeds Plate F“, nes jų aukštis peržengia F kategorijos ribas. Galėjo įvykti ir paprasta žmogiška klaida – traukinys galėjo būti pasiųstas lygiagrečiu keliu. Jei tai iš tikrųjų buvo suplanuotas traukinio maršrutas, kažkas tiesiog neįvertino automobilių vagonų aukščio.
Ir tas kažkas galėjo būti kompiuteris – dispečeriai keičiamami elektroninėmis sistemomis, kurios automatiškai braižo maršrutus. Sistema palyginus nauja ir neįprasti automobilinių vagonų išmatavimai tiesiog galėjo būti neįvesti.
Bet kuriuo atveju, rezultatas – 2 milijonų dolerių nuostolis. Pakankamai minkštas vagonų stogas greičiausiai rimčiau tilto neapgadino, tačiau buvo suniokota visa eilė brangių visiškai naujų automobilių.
