H.H. Holmesas gimė 1861 metais. Būdamas 16 metų, jau mokytojavo, o 1882 metais jau studijavo medicinos ir chirurgijos mokykloje Mičigano universitete (JAV) – studijas baigė puikiai išlaikęs egzaminus vos po poros metų. Tuomet dirbo anatomijos laboratorijoje, vėliau – įvairiose ligoninėse. Tiesa, kad galėtų dirbti gydytoju, išsilavinimo jam dar trūko. 1886 metais jis apsigyveno Čikagoje ir ėmė dirbti vaistinėje, kurią netrukus nusipirko.
1887 metais H.H. Holmesas įsigijo sklypą, kuriame ėmė statyti daugiafunkcinį pastatą. Pirmame jo aukšte turėjo būti komercinės patalpos (įskaitant ir naują vaistinę), antrame – butai. Vėliau vyras pasirūpino ir trečiojo aukšto statybomis, ketindamas pastatą paversti viešbučiu – juo šis pastatas taip ir netapo, tačiau išgarsėjo dėl kitų – ir šiurpių – priežasčių..
Pastatas tapo žudynių viena. Pirmoji auka buvo H.H. Holmeso meilužė ir jo namo gyventoja Julia Smythe. Ji ir jos dukra Pearl dingo 1891 metų gruodį. Po metų dingo ir kita name dirbusi moteris Emeline Cigrande. Vėliau, dingo ir Edna Van Tassel. Ir taip – daugybė moterų.
Tuo pačiu H.H. Holmesas užsiiminėjo ir apgavystėmis, liko skolingas ir pastatą stačiusiems rangovams. Neišvengiamai, 1895 metais jis buvo suimtas. Netrukus paaiškėjo ir kraupios jo pastato paslaptys – jis imtas vadinti „žudymo pilimi“.
Policija pastatą tikrino dar 1894 metais. Jie aptiko daug netikrų sienų, paslėptų durų, slaptų koridorių. Net ir tikri pastato koridoriai buvo tarsi labirintas – kai kurios jų atšakos vedė į niekur. Įvairiose vietose buvo šachtų, vedančių tiesiai į rūsį. Na, o rūsyje buvo keli chirurginiai stalai, krematoriumas, rūgšties talpos. Pastate buvo netgi dujų kamerų ir visiškai izoliuotų kambarių.
Kaip manoma, H.H. Holmesas žudė žmones ir jų kūnus metė į tas šachtas. Vėliau juos rūsyje skrodė ir pardavinėjo jų organus juodojoje rinkoje – juos pirko mokslininkai ir gydytojai. Niekas tiksliai negali pasakyti, kiek žmonių vyras nužudė – jis pats teigė, kad 27, tačiau įrodyti pavyko tik vieną žmogžudystę. Policija su H.H. Holmesu siejo net 200 mirčių ir dingimų. Vyro prisipažinimas buvo mažai ko vertas, nes net keli žmonės, kuriuos jis teigė nužudęs, iš tikrųjų buvo gyvi.
Tarp H.H. Holmeso aukų buvo ir jo pakalikas Benjaminas Pitezelis. Vyras, kuris padėjo H.H. Holmesui įvykdyti ne vieną apgavystę, norėjo suvaidinti savo mirtį, kad jo žmona (ir, aišku, H.H. Holmesas) gautų draudimo išmoką. Vietoje to, H.H. Holmesas nužudė Pitezelį ir apgavo jo žmoną, teigdamas, kad šis yra Londone. H.H. Holmesas net pasiėmė tris iš penkių Pitezelių vaikų, kuriuos vėliau žiauriai nužudė. Na, bent jau taip manoma – iš tikrųjų, didžiosios žmogžudysčių ir pasikėsinimų nužudyti dalies priskirti H.H. Holmesui nepavyko.
Tik Benjamino Pitezelio žmogžudystė buvo įrodyta. H.H. Holmesas vis keitė savo prisipažinimus, todėl teismas į juos negalėjo žiūrėti rimtai. Vyras buvo pakartas 1896 metais. „Žudymo pilis“ stipriai nukentėjo nuo 1895 metais tyčia sukelto gaisro – tačiau buvo atstatyta. Galutinai ji nugriauta tik 1938 metais.
Pats H.H. Holmesas buvo ekshumuotas 2017 metais – nes kilo įtarimų, kad jis išvengė bausmės ir kažkur pabėgo. Užbetonuotas karstas išsaugojo H.H. Holmeso rūbus ir ūsus – buvo įrodyta, kad egzekucija 1896 metais jam tikrai buvo įvykdyta.
