Norite mesti socialinius tinklus? Vien atsijungti ir ištrinti programėles neužteks

XXI amžiuje priklausomybių sąrašą papildė nauja – priklausomybė nuo socialinių tinklų. Ne visi pripažįsta, kad ją turi, o daug žmonių tiesiog neįžvelgia žalos ar pavojaus tame, kad kasdien po kelias valandas praleidžia socialiniuose tinkluose. Visgi jei jaučiate, kad „Facebook“, „Instagram“ ar „TikTok“ atima per daug jūsų laiko ir dėmesio, vertėtų susimąstyti apie pertrauką, o gal net visišką jų atsisakymą. Taip nusprendus, kaip ir kitų priklausomybių atveju, vertėtų žinoti kelias taisykles.

 Jei jaučiate, kad „Facebook“, „Instagram“ ar „TikTok“ atima per daug jūsų laiko ir dėmesio, vertėtų susimąstyti apie pertrauką, o gal net visišką jų atsisakymą. Taip nusprendus, kaip ir kitų priklausomybių atveju, vertėtų žinoti kelias taisykles.<br> 123rf nuotr.
 Jei jaučiate, kad „Facebook“, „Instagram“ ar „TikTok“ atima per daug jūsų laiko ir dėmesio, vertėtų susimąstyti apie pertrauką, o gal net visišką jų atsisakymą. Taip nusprendus, kaip ir kitų priklausomybių atveju, vertėtų žinoti kelias taisykles.<br> 123rf nuotr.

Lrytas.lt

Jan 22, 2021, 1:33 PM, atnaujinta Jan 22, 2021, 1:33 PM

„Karantino metu, o ir galiojant švelnesniems ribojimams, socialiniai tinklai tapo kaip niekada svarbūs: jie leidžia neatitrūkti nuo draugų ir pažįstamų, palaikyti ryšį, sužinoti, kas vyksta jų gyvenime. Kita vertus, dabar žmonės socialiniuose tinkluose praleidžia kaip niekada daug laiko, nesusimąstydami, ar tai išties prasminga“, – pastebi „Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.

Naudojimasis socialiniais tinklais gali sukelti panašius jausmus, kuriuos patiria priklausomybių turintys žmonės. Tyrimais patvirtinta, kad „Patinka“ paspaudimai ir komentarai padidina laimės hormonu vadinamo dopamino gamybą organizme – panašiai kaip cigaretės rūkantiems. Taip pat pastebėta, kad poreikis nuolat tikrinti socialinius tinklus ir visada žinoti, kas vyksta, augina kortizolio – streso hormono – kiekį organizme. Padidėjęs streso lygis gali turėti įvairiausių neigiamų pasekmių, nuo psichologinių iki atminties, virškinimo problemų ir net depresijos.

„Viena iš priežasčių, kodėl žmonės tampa priklausomi nuo socialinių tinklų, yra vadinamasis FOMO (angl. Fear Of Missing Out) – jausmas, kai žmogus bijo praleisti kažką svarbaus. Visgi socialiniai tinklai šią baimę tik skatina. Svarbu suprasti, kad negalime visur ir visada dalyvauti, viską pamatyti ir žinoti, kažko bet kokiu atveju tenka atsisakyti. Todėl reikia mėgautis šiandiena ir tuo, kas aplink“, – teigia I. Bimbirytė-Yun.

Atsisakiusieji vardina naudas

Vienos taisyklės, kuri apibūdintų priklausomybę nuo socialinių tinklų, nėra. Kita vertus, daug pasako tai, kaip socialiniai tinklai naudojami. Jei kasdien po kelias valandas skaitinėjate ir žvalgotės po nuotraukas socialiniuose tinkluose, čiumpate telefoną vos jam pyptelėjus apie naują „Patinka“ paspaudimą ar komentarą, ir negalite praleisti nei dienos ko nors nepaskelbę – tai panašu į priklausomybę. Tačiau jei socialinių tinklų programėles įsijungiate tik kelis kartus per savaitę, kad pažiūrėtumėte, kaip sekasi draugams ir su jais pabendrautumėte, kažin ar dėl to derėtų sunerimti.

Socialinių tinklų atsisakę žmonės išskiria ne vieną privalumą: jie tampa produktyvesni, turi daugiau laiko, geriau jaučiasi, sumažėja streso lygis ir net miega saldžiau.

Skamba gundančiai? Atsisakyti socialinių tinklų nėra sudėtinga, visgi ekspertai pataria tai atlikti palaipsniui, kad nepatirtumėte didelio psichologinio šoko. O gal jums užteks tik sumažinti socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką?

Žingsnis po žingsnio

Sprendimas palikti socialinius tinklus gali būti skubotas ir impulsyvus, todėl I. Bimbirytė-Yun pataria neskubėti ištrinti savo socialinių tinklų profilių – pirmiausia tik išdiekite programėles iš savo telefono vienai dienai arba perkelkite jas į atskirą aplanką ir jomis nesinaudokite. Kad kiltų mažiau pagundų, išjunkite šių programėlių pranešimus arba tiesiog nuo jų atsijunkite.

Jei po dienos ar dviejų būtinai norėsite prisijungti, prieš atsidarydami feisbuką ar kitą socialinį tinklą nustatykite programėlės naudojimo laiko limitą. „Android“ telefone tai galite atlikti „Nustatymuose“ pasirinkę skiltį „Skaitmeninė gerovė ir tėvų kontrolė“; „iPhone“ laiko nustatymus rasite „Settings“ pasirinkę „Screen Time“. Iš pradžių galite nustatyti didesnį laiko limitą, o vėliau jį palaipsniui mažinti.

Atminkite, kad viso feisbuko niekada neperskaitysite, o jei per 10–15 minučių kažko nepamatėte, veikiausiai tai ir nebuvo svarbu.

Paskutinis „sudie“: gali būti sunku

„Jei šių priemonių neužtenka ar tiesiog nusprendėte visiems laikams pasitraukti iš socialinių tinklų, skirkite laiko „atsisveikinti“ – peržiūrėkite savo profilį ir išsisaugokite jums svarbius prisiminimus ar nuotraukas, kurių kitur galbūt neturite. Taip pat galite paskelbti savo paskutinį įrašą: taip ne tik padėsite tašką, bet ir bus mažiau pagundų sugrįžti po to, kai visiems laikams atsisveikinote“, – pastebi ekspertė.

Socialinių tinklų priklausomybės atsikratyti bus lengviau, jei už tai sau pažadėsite kažką malonaus, pavyzdžiui, už kiekvieną savaitę be socialinių tinklų – vakarienė restorane, kiekvieną mėnesį – apsilankymas masažo salone ir panašiai.

Galioja ir kiti patarimai, įprastai dalijami metantiems rūkyti ar vartoti alkoholį: lengviau tai daryti su draugu; nuolat priminkite sau, kodėl tam pasiryžote; pakeiskite šį įprotį kitu, pavyzdžiui, užsinorėję paskaityti socialinius tinklus eikite pasivaikščioti ar atsiverskite knygą; susiraskite naują hobį (laiko tam juk turite į valias!). Pritrūkus motyvacijos, pasikalbėkite su artimaisiais ar draugais – papasakokite jiems, kaip jaučiatės, ko labiausiai pasigendate.

Bet kuriuo atveju, jei išties turėjote priklausomybę, būkite pasiruošę organizmo reakcijai: galite tapti irzlūs, jausti nuovargį, nerimą, nuobodulį. Jei patiems su šiais jausmais susidoroti sudėtinga, kreipkitės pagalbos į psichologus, taip pat galite pasidomėti meditacija ir dėmesingumo (angl. mindfulness) pratimais.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.