Sugrįžtanti technologija: gamina traktorius-liepsnosvaidžius

Ekologiniai ūkiai grįžta prie neįprasto kovos su piktžolėmis įrankio – ugnies. Šis procesas vadinamas „ravėjimu liepsna“ ir šiam piktžolių naikinimo metodui naudojamas mažas rankinis liepsnosvaidis – arba montuojama liepsnosvaidžių eilė traktoriaus gale.

 Ekologiniai ūkiai grįžta prie neįprasto kovos su piktžolėmis įrankio – ugnies.<br> Stopkadras.
 Ekologiniai ūkiai grįžta prie neįprasto kovos su piktžolėmis įrankio – ugnies.<br> Stopkadras.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 27, 2021, 11:56 AM, atnaujinta Apr 27, 2021, 11:56 AM

„Flame Engineering, Inc.“ specializuojasi kuriant ir parduodant ravėjimo liepsna įrangą ir teigia, kad metodas paremtas mokslu. Bendrovės svetainėje aiškinama, kad ši technika nėra skirta piktžolių sunaikinimui jas sudeginant – bet daugiau dėmesio skiriama augalo ląstelių struktūros sunaikinimui.

Ravėjimas liepsna yra tai, ką mes vadiname „lėtu nužudymu“. Iš esmės jūs sunaikinate augalo lapo ląstelių struktūrą. Piktžolė nebegaus energijos augimui (fotosintezei). Net ir esant didelėms piktžolėms, pamatysite nuostabų efektą – priklausomai nuo to, kiek šaknų sistema yra įsišaknijusi ir kiek laiko augalas buvo veikiamas karščio“, – teigia „Flame Engineering, Inc.“.

Nors ravėjimas liepsna gali atrodyti kaip XXI amžiaus sprendimas, pirmasis žemės ūkio liepsnosvaidis buvo užpatentuotas 1852 m. Tačiau tik 1940-aisiais liepsna tapo veiksminga priemone kovojant su piktžolėmis medvilnės, cukranendrių, kukurūzų ir kitų kultūrų laukuose. Iki 1965 m. komerciškai buvo naudojama apie 25 000 liepsnosvaidžių – tačiau kai išpopuliarėjo herbicidai, ravėjimas liepsna beveik visiškai išnyko.

Tačiau piktžolėms naikinti naudojami herbicidai ir pesticidai turi ilgalaikių pasekmių. Pasėlių purškimas herbicidu gali greitai išnaikinti piktžoles, tačiau tai kelia susirūpinimą dėl jų poveikio aplinkai. Žmonės, kiti augalai, gyvūnai, vanduo ir dirvožemis gali būti paveikti šių chemikalų, net jei jie nėra priemonės taikiniai.

Pastaruoju metu susidomėję necheminiu piktžolių naikinimu, sodininkai ir ūkininkai atsigręžia į ravėjimą liepsna. Pranešama, kad šis metodas yra daug ekologiškesnis nei cheminės alternatyvos. Augalui mirus, jis susimaišo su dirvožemiu ir nekenkia kitiems augalams. Nėra toksiškų likučių, kurie patenka į vandens tiekimą ar kurie galėtų patekti į kitų gyvių organizmus. CO₂, susidariusį ravint liepsna, kompensuoja šalutinių cheminių medžiagų trūkumas.

Vis dėlto ravėjimo liepsna kritikai mano, kad liepsnos naudojimas kai kuriais atvejais (esant sausam ar šalia bet kokių konstrukcijų) sukeliamas pavojus nusveria naudą. Be to, jis ne visada yra 100 proc. efektyvus.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.