Tyrimo rezultatai parodė, jog daugiau nei 56 valandos per savaitę yra skiriamos skaitmeninėms medijoms, o tai yra daugiau nei dvi pilnos paros naršant internete. Per metus šios valandos virsta beveik 123 dienomis arba daugiau nei 25 gyvenimo metais internete.
Iš minėtų 56 valandų per savaitę, vidutiniškai 20 val. 34 min. yra skiriamos darbui, o likusios 36 val. 1 min. – įvairioms internetinėms veikloms.
Vidutiniškai lietuviai naršyti internete pradeda 08:38 ryte, o paskutinis prisijungimas vidutiniškai fiksuojamas tik 22:17.
Socialinių tinklų pagunda
Daugiausiai savo laiko internete – 9 valandas ir 3 minutes per savaitę – lietuviai praleidžia naršydami socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip Facebook, Instagram, TikTok. Nemenką dalį laiko lietuviams užima įvairios informacijos paieška (5 val. 20 min. per savaitę) bei video įrašų žiūrėjimas, pavyzdžiui, YouTube kanale (5 val. 13 min. per savaitę).
Šalies gyventojai taip pat mėgsta skaityti naujienas (4val. 37 min. per savaitę), žiūrėti TV serialus ir filmus (2 val. 20 min. per savaitę), klausytis muzikos tokiose platformose kaip Spotify ar SoundCloud (2val.).
Be to, 1 val. 47 min. per savaitę lietuviai praleidžia atlikdami įvairias kasdienes administracines užduotis, naudodamiesi elektronine bankininkyste.
1 val. 17 min. per savaitę jie skiria nuotoliniams užsiėmimams, kursams, o 1 val. 13 min. per savaitę – apsipirkinėjimui internete.
„Daugelis mūsų siekia palengvinti arba paįvairinti savo kasdienybę įvairių internetinių programėlių gausa, tačiau retas susimąsto apie jų saugumą ir pateikiamų duomenų privatumą.
Ilgos valandos, praleistos internete, signalizuoja apie padidėjusią riziką pakliūti į kibernetinių sukčių rankas, kurie pastaraisiais metais tampa vis aktyvesni,“ – teigė Marijus Briedis, „NordVPN“ technologijų padalinio vadovas.
Asmens duomenų saugumas
Paklausus dėl asmeninių duomenų saugumo, vos 32,7 proc. lietuvių teigia besijaučiantys užtikrintai.
Tarp dažniausiai internete atskleidžiamų asmeninių duomenų minimi vardas, pavardė (86,9 proc.), gimimo data (79,8 proc.), pilnas adresas (62,7 proc.), santykių statusas (35,9 proc.) ir darbo pozicija (32,1 proc.).
Beveik trečdalis lietuvių (29,9 proc.) internete yra atskleidę savo asmens kodą, 24,6 proc. – asmeninius pomėgius, o beveik penktadalis (18,1 proc.) – ir banko duomenis.
„Vis didesniam kiekiui kasdienių paslaugų persikeliant į internetinę erdvę, privalome išlikti itin budrūs internete slypintiems kibernetiniams pavojams.
Nuasmenintos žinutės, nežinomas ar įtartinas siuntėjas, netaisyklinga anglų kalba, neaiškūs priedai ir nuorodos – tai pirmieji esminiai galimos klastos bruožai.
Atidarykite prisegtus failus tik iš žmonių, kuriais pasitikite, o jeigu kyla dvejonių – nesivaržykite jų aptarti su kolegomis ar artimaisiais,“ – įspėjo M.Briedis.
Apklausa buvo atlikta „Norstat LT“ NordVPN užsakymu šių metų birželio 22-30 dienomis. Joje dalyvavo 1003 įvairaus amžiaus grupių (18-74 metų) Lietuvos piliečiai, kurie naudojasi internetu.
