Pasitarnaus nuomos bendrovėms ir eiliniams vartotojams
Pasak „Huawei Technologies“ vadovo Šiaurės šalyse Kennetho Fredrikseno, daugelyje išsivysčiusių pasaulio regionų stebima tendencija atsisakyti nuosavo automobilio ir jį pakeisti trumpalaikės nuomos ar automobilių dalinimosi platformų paslaugomis. Deja, populiarėjant šioms paslaugoms, jas tiekiančios bendrovės susiduria su naujais iššūkiais. Kadangi transporto priemonės nuomojamos tik esant konkrečiai būtinybei pasiekti tam tikrą tašką, jos labai dažnai paliekamos nepopuliariose ir klientų retai lankomose vietovėse.
Iki šiol šioms kompanijoms, norint maksimaliai sumažinti nepelningą automobilio stovėjimo laiką, telikdavo du keliai – samdyti žmones, kurie transporto priemones pervairuotų atgal į tam tikrą populiarią lokaciją, arba pasinaudoti dar daugiau kainuojančiomis autovežio paslaugomis. „Netrukus visus šiuos rūpesčius leis pamiršti automobiliai, kurie galės į paskirtą vietą nuvažiuoti savarankiškai, kontrolę tik sudėtingiausiose situacijose internetu perimant už šimtų ar net tūkstančių kilometrų esančiam nuotoliniam vairuotojui“, – prognozuoja K. Fredriksen.
Specialisto manymu, tai turėtų reikšmingai sumažinti trumpalaikės nuomos bendrovių patiriamas veiklos išlaidas, todėl vairuotojai galimai galės džiaugtis mažesne tokio tipo paslaugų kaina ir, ypač piko metu, mieste kur kas lengviau surandamais laisvais automobiliais. Vis dėlto specialistas pastebi, kad ateityje ši technologija galėtų pasitarnauti ir eilinių vartotojų transporto priemonėse – pavyzdžiui, tada, kai po vakarėlio ar pramogų miesto centre automobilį reikia parvaryti iki namų.
Ko trūksta automobiliams iki gebėjimo vairuoti savarankiškai?
Dauguma šiuolaikinių aukštesnės klasės automobilių turi praktiškai visą savavaldžiam važiavimui būtinų jutiklių rinkinį – radarą, 360 laipsnių kampu filmuojančias kameras ir ultragarsinius sensorius. Taigi, kyla natūralus klausimas – kodėl jie jau dabar negali vairuoti automobilyje nesant vairuotojo? Anot eksperto, tam kliudo riboto pajėgumo transporto priemonėse esantys kompiuteriai, nesugebantys apdoroti saugiam važiavimui būtino itin didelio jutiklių surinktos informacijos kiekio, bei greitai priimti sprendimo, kaip reaguoti į kelyje susidariusią situaciją.
„Šią problemą galėtų išspręsti debesijos serveriai. Sparčiuoju 5G internetu akimirksniu perduota jutiklių surinkta informacija ten būtų išanalizuota panaudojant daugybę išmanių algoritmų, kurie atsižvelgtų į visas aplinkybes ir kritinėje situacijoje parinktų tinkamiausią veiksmų planą savavaldžiam automobiliui – pavyzdžiui, apvažiuoti staiga atsiradusią kliūtį, užuot stabdžius ir taip sukėlus avariją.“ – pasakoja K. Fredriksen. Tokias šių sistemų galimybes iliustruoja „Huawei“ Išmanaus transporto platforma, kuri duomenis apdoroja panaudodama net 30 sudėtingų algoritmų, tačiau sugeba pademonstruoti vos 100ms siekiantį reakcijos laiką – dvigubai trumpesnį už vidutinio žmogaus.
Kita eksperto minima kryptis, taip pat jau integruota minėtoje „Huawei“ platformoje ir galinti pastebimai paspartinti savavaldžių automobilių atsiradimą, yra „V2X“ komunikacijos sistema, leidžianti automobiliui priimti aplinkinių objektų jam perduodamą informaciją. Tai galėtų būti išmanaus šviesoforo siunčiamas signalas pajudėti nuo sankryžos, išmanios miesto kameros akimirksniu pasiųsta komanda sustoti prieš perėją, į ją netikėtai išbėgus vaikui, parkavimo jutiklių informavimas apie laisvą stovėjimo vietą ar netgi kitų automobilių siunčiami duomenys apie kelyje atsiradusią kliūtį ar iš anksto saugesnį greitį pasirinkti verčiančius kelio dangos pokyčius.
„Nors sunku nuspėti, kada tiksliai nuotoliniu būdu valdomi ir savavaldžiai automobiliai pradės riedėti mūsų gatvėmis, tai jau dabar įgalinančių sprendimų buvimas rinkoje rodo, jog labai didelį vaidmenį čia suvaidins atskirų valstybių politika. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai vyriausybėms pavyks sukurti teisės aktus, reglamentuojančius tokių transporto priemonių judėjimą ir reikalavimus saugumui, bei kokios sąlygos bus sudarytos autonominių automobilių kūrėjams testuoti produktus bendro naudojimo keliuose.“ – apibendrina K. Fredriksenas.
