Šiandien be naftos ir jos produktų neapsieinama gaminant daugelį dalykų – pavyzdžiui, telefonus, batus, šaldytuvus, lūpų dažus ir muilą.
Nafta – tai Žemės plutoje, nuo kelių dešimčių metrų iki 5–6 km gylyje, susidaręs į aliejų panašus savito kvapo skystis.
Tai ne tik svarbiausias skystojo kuro šaltinis, bet ir viena pagrindinių chemijos pramonės žaliavų. Yra kelios naftos kilmės teorijos. Daugiausia šalininkų turinti teigia, kad nafta susidarė iš jūrų dugne nusėdusių augalų ir gyvūnų organizmų. Daugiausia naftoje yra anglies ir vandenilio – jie sudaro įvairius angliavandenilius.
Be jų, yra deguonies, azoto, sieros junginių.
Į Žemės paviršių išsiliejusi nafta pradėta naudoti dar 6000 metų prieš mūsų erą. Babilone ir Egipte ji buvo naudojama kaip dezinfekavimo ir balzamavimo priemonė. Babiloniečiai ją pritaikė statyboje, Vidurinių Rytų gyventojai – apšvietimui. Bizantiečiai nuo priešų gynėsi ginklu – graikiškąja ugnimi. Spėjama, kad šiam degiam mišiniui pagaminti buvo naudojama nafta.
Manoma, kad kinai dar 200 m. pr.m.e. mokėjo išgauti naftą, glūdinčią iki 140 metrų gylyje. Tačiau pirmieji pramoniniai naftos gręžiniai pradėti gręžti tiktai 1859 m. JAV, Pensilvanijoje.
Pirmosiose naftos valymo įmonėse iš tiršto tamsaus juodojo aukso, kaitinamo 350–400 laipsnių temperatūroje, kaip distiliatas išsiskirdavo kai kurie nevalytos naftos komponentai – tarp jų alyvos, benzinas ir dyzeliniai degalai.
Išskirtą žibalą žmonės naudojo apšvietimui, o benziną išpildavo arba sudegindavo, nes tuo metu manyta, kad jis yra naftos perdirbimo atlieka. XIX a. pabaigoje pasaulyje buvo tik keletas automobilių, o jau Antrojo pasaulinio karo metais degalų reikėjo kelioms dešimtims milijonų automobilių, apie 200 tūkst. lėktuvų, 150 tūkst. tankų. Naftos ir jos perdirbimo produktų poreikis labai padidėjo.
Daugiausia naftos turi Saudo Arabija, Iranas, Irakas, Kuveitas ir Rusija – bet ištekliai senka. Be to, deginant naftą į atmosferą patenka daug anglies dioksido, todėl stiprėja šiltnamio efektas. Dėl to ieškoma kitų energijos šaltinių – statomos vėjo, saulės jėgainės.
Naftos yra ir Lietuvoje. Pirmieji naftos pėdsakai pastebėti 1949 m. Vilniaus krašte, o pirmasis pramoninis naftos telkinys aptiktas 1968 m. Vakarų Lietuvoje – Šiūparių kaime netoli Gargždų.
1972 m. pradėta statyti Mažeikių naftos perdirbimo gamykla veikti pradėjo 1980-aisiais. Šiandien ši įmonė priklauso Lenkijos koncernui „Orlen“.
