Pagal JAV kosminių orų prognozių centro (SWPC), stebinčio kosminius orus, perspėjimą, mūsų žvaigždė paleido X1 klasės – galingiausios klasės – Saulės žybsnį, kuris piką pasiekė 17 val. 35 min. Lietuvos laiku.
Pranešime rašoma, kad žybsnis sukėlė laikiną radijo ryšio nutrūkimą visoje Saulės apšviestoje Žemės pusėje, o įvykio epicentru tapo Pietų Amerika. NASA pareigūnai šį Saulės išsiveržimą pavadino „reikšmingu Saulės žybsniu“ ir pridūrė, kad jį realiuoju laiku užfiksavo kosmoso agentūros Saulės Dinamikos observatorija.
Šio žybsnio sukeltas vainikinės masės išmetimas – didžiulis krūvį turinčių dalelių išsiveržimas – gali pasiekti Žemę šeštadienį arba sekmadienį (spalio 30-31 d.) – kaip tik per Heloviną, praneša SpaceWeather.com. Išsiveržimas gali sustiprinti Žemės šiaurės pašvaistę ir potencialiai sutrikdyti palydovinį ryšį.
„POW! Saulė ką tik paleido galingą žybsnį“, – socialiniame tinkle „Twitter“ prie žybsnio nuotraukos parašė NASA atstovai .
Saulės žybsniai – tai didžiuliai Saulės spinduliuotės išsiveržimai, kurių metu iš žvaigždės į išorę pasklinda krūvį turinčios dalelės. Žybsniai klasifikuojami pagal raidžių sistemą: C klasės audros yra palyginus silpnos, M klasės – vidutinio stiprumo, o X klasės žybsniai – stipriausi.
„X klasė žymi intensyviausius žybsnius, o skaičius suteikia daugiau informacijos apie jų stiprumą, – paaiškina NASA atstovai. – X2 yra dvigubai intensyviau už X1, X3 – tris kartus intensyviau ir t.t. X10 ar stipresni žybsniai laikomi neįprastai intensyviais“.
Galingiausi X klasės žybsniai, nukreipti tiesiai į Žemę, gali sutrikdyti radijo ir palydovinį ryšį bei sustiprinti pašvaistes. Juos taip pat gali lydėti didžiuliai Saulės dalelių išsiveržimai, vadinami vainikinės masės išmetimais. Tokių išsiveržimų metu krūvį turinčios dalelės nuo Saulės skrieja milžinišku 1,6 mln. km/val. ar didesniu greičiu ir paprastai Žemę pasiekia per kelias dienas.
SWPC pareigūnai teigė, kad ketvirtadienio žybsnis taip pat sukėlė vainikinės masės išmetimą.
Ketvirtadienio žybsnį sukėlė Saulės dėmė AR2887, kuri šiuo metu yra Saulės centre ir yra nukreipta į Žemę. Pasak svetainės SpaceWeather.com, kuri taip pat kasdien stebi Saulės orus, ši dėmė anksčiau tą pačią dieną sukėlė du vidutinio stiprumo M klasės Saulės žybsnius.
Antradienį įvykusio AR2887 žybsnio vainikinės masės išmetimas žemę pasieks penktadienį (spalio 30 d.) – anot SpaceWeather.com, „Žemei gali būti suduotas „lengvas smūgis“.
Nauja aktyvi dėmė Saulėje, pavadinta AR2891, taip pat neseniai iššovė M klasės žybsnį – kai buvo į Žemę atgręžtoje Saulės pusėje. Šiuo metu dėmė keliauja per Saulės paviršių, matomą iš Žemės, ir šis procesas truks apie dvi savaites.
Saulė yra dabartinio Saulės aktyvumo ciklo, kuris trunka 11 metų, pradžioje. Dabartinis ciklas, vadinamas 25 Saulės ciklu, prasidėjo 2019 m. gruodį.
Šis Saulės žybsnis nėra didžiausias šio Saulės ciklo žybsnis – didžiausias kol kas buvo užfiksuotas liepos 3d., ir jis buvo klasifikuotas X1,3
Parengta pagal Space.com
