Anot jo, naudojant samdinius, rusai gali neskelbti apie praradimus, Rusijos verslas tiesiogiai perima tų valstybių pelningų objektų kontrolę, o už samdinius susimoka tų valstybių vyriausybės.
„Viena iš šalių, kurioje Rusija „neakivaizdžiai“ veikia yra Centrinė Afrikos Respublika. Tai yra labai vargana valstybė, tačiau ji turtinga gamtinėmis iškasenomis: deimantais, auksu, uranu ir kitais mineralais“, – pasakoja karybos entuziastas.
Jo teigimu, 2018 metais JTO taryba leido Rusijai ten dislokuoti savo karius. „Oficialus karių tikslas buvo apmokyti ir patarti Centrinės Afrikos Respublikos kariuomenei. Tačiau viskas pasisuko šiek tiek kitą kryptimi. Rusai gerokai viršijo leistą karinio personalo skaičių bei atsiuntė savo samdinių organizacijas. Būtent šios organizacijos ir tapo atsakingomis už natūralių iškasenų telkinių bei iškasenų prekybos „perėmimą“ Rusijos verslo naudai, o tas verslas – nauda Kremlių valdantiesiems“, – aiškina atsargos majoras.
Tačiau jis sako, kad rusams šioje Afrikos valstybėje nėra lengva. Be kitų užsienio dalyvių, čia veikia ir pasipriešinimo oficialiai valdžiai grupuotės. Kadangi oficialiai Rusijoje paramilitarisitinės organizacijos neegzistuoja, tai ir informacija apie jų veiklą nėra skleidžiama.
„Afrikoje esančios naujienų agentūros pranešė, kad rusams čia ne viskas lengvai sekasi. Pranešama, kad šiais metais šioje valstybėje buvo nukauta 11 Rusijos samdinių. Rugpjūčio 5 dieną pasaloje šalia Kamerūno sienos žuvo du Rusijos samdiniai, rugsėjo 1 d. šalia tos pačios vietos vienas samdinys buvo nukautas, spalio 2 d. trys Rusijos samdiniai žuvo pasaloje vakarinėje šalies dalyje, o spalio 12 d. buvo nukauti dar penki Rusijos samdiniai, pakliuvę į pasalą tame pačiame regione. Apie sužeistųjų skaičių tarp Rusijos samdinių nėra pranešama“, – dėsto karininkas.
Pasak jo, sukilėlių kovos prieš Rusijos „pilkąją“ kariuomenę efektyvumo padidejimą nulėmė sukilėlių prisitaikymas prie naujų grėsmių – jie atranda vis daugiau Rusijos samdinių silpnųjų vietų, kurias ir išnaudoja.