Įdomus sutapimas: minint Černobylio katastrofos metines, remontui uždaromas Astravo AE blokas

Pirmasis Astravo AE blokas sustabdytas planiniam remontui, praneša „Nexta“.

 Pirmasis Astravo AE blokas sustabdytas planiniam remontui, praneša „Nexta“.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Pirmasis Astravo AE blokas sustabdytas planiniam remontui, praneša „Nexta“.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 26, 2022, 9:45 AM, atnaujinta Apr 26, 2022, 9:51 AM

Teigiama, kad pirmajame bloke bus remontuojama reaktoriaus įranga, įskaitant garo generatorius, slėgio kompensatorių, pagrindinius cirkuliacinius siurblius ir turbogeneratorių.

Taip pat bus atliekama reaktoriaus įrangos ir sistemų vamzdynų suvirintųjų sujungimų apžiūra ir diagnostika.

„Ir kada jis turėjo laiko sugesti? O gal tvirti ekonomikos bosai vėl kažką praleido?“, – ironizuoja „Nexta“. Astravo AE pradėjo oficialiai veikti 2021 m. liepos 10 d.

Naujiena apie Astravo AE pirmojo bloko remontą paskelbta balandžio 25 d. – likus dienai iki 36-ųjų Černobylio AE katastrofos metinių.

1986 balandžio 26 dieną 1 val. 23 min. nakties Černobylio AE ketvirtajame bloke nugriaudėjo nuo vieno iki keleto stiprių sprogimų (daugelis liudininkų nurodė du vienas už kitą stipresnius sprogimus). Oficiali įvykio versija – buvo vykdomas turbinų eksperimentas, tačiau dėl netinkamos apsauginių strypų konstrukcijos ir dėl sumažėjusios operatyvinės reaktyvumo atsargos reaktorius nebuvo sustabdytas.

Pirmieji pranešimai apie Černobylio AE avariją sovietinėje žiniasklaidoje pasirodė balandžio 27 d., praėjus 36 valandoms po sprogimo. Pripetės radijo stoties diktorius pranešė apie miesto gyventojų surinkimą ir laikiną evakuaciją.

1986 m. balandžio 28 d. 21 val. TSRS naujienų agentūra TASS pranešė trumpą informacinį pranešimą: „Černobylio atominėje elektrinėje įvyko nelaimingas atsitikimas. Vienas iš reaktorių buvo pažeistas. Imtasi priemonių incidento padariniams sutvarkyti. Nukentėjusiems suteikta būtinoji pagalba. Įvykio tyrimui sudaryta vyriausybės komisija“.

Černobylio katastrofa tapo iki šiol didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje – tiek pagal spėjamą žuvusiųjų ir nukentėjusių nuo jos pasekmių žmonių skaičių, tiek pagal ekonominę žalą.

Per pirmuosius tris mėnesius po avarijos mirė 31 žmogus. Ilgalaikio poveikio vertinimai skiriasi: pagal vienus vertinimus ilgalaikės spinduliuotės poveikis 15 metų laikotarpiu tapo 60–80 žmonių mirties priežastimi. 134 žmonėms išsivystė vienokio ar kitokio laipsnio spindulinė liga.

Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, tiesioginėmis avarijos aukomis galėjo tapti apie 50 žmonių. Daugiau nei 115 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš 30 km spindulio zonos. Pasekmėms likviduoti buvo sutelktos didelės pajėgos– daugiau kaip 600 tūkst. žmonių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.