Vaikščiodamas miške surado 2500 metų senumo lobį

Vyras, vakarų Švedijoje žvalgęs mišką savo orientacinio sporto klubo užsiėmimams, atsitiktinai surado 2500 metų senumo bronzos amžiaus lobį.

Lobį tyrinėja archeologas Matsas Hellgrenas ir kuratorė Madelene Skogbert.<br> TT News Agency / Scanpix nuotr.
Lobį tyrinėja archeologas Matsas Hellgrenas ir kuratorė Madelene Skogbert.<br> TT News Agency / Scanpix nuotr.
 2500 metų senumo bronzos amžiaus lobį sudaro apie 50 objektų – tokie kaip karoliai, apyrankės ir drabužių segės.<br> TT News Agency / Scanpix nuotr.
 2500 metų senumo bronzos amžiaus lobį sudaro apie 50 objektų – tokie kaip karoliai, apyrankės ir drabužių segės.<br> TT News Agency / Scanpix nuotr.
 2500 metų senumo bronzos amžiaus lobį sudaro apie 50 objektų – tokie kaip karoliai, apyrankės ir drabužių segės.<br> TT News Agency / Scanpix nuotr.
 2500 metų senumo bronzos amžiaus lobį sudaro apie 50 objektų – tokie kaip karoliai, apyrankės ir drabužių segės.<br> TT News Agency / Scanpix nuotr.
 2500 metų senumo bronzos amžiaus lobį sudaro apie 50 objektų – tokie kaip karoliai, apyrankės ir drabužių segės.<br> TT News Agency / Scanpix nuotr.
 2500 metų senumo bronzos amžiaus lobį sudaro apie 50 objektų – tokie kaip karoliai, apyrankės ir drabužių segės.<br> TT News Agency / Scanpix nuotr.
 2500 metų senumo bronzos amžiaus lobį sudaro apie 50 objektų – tokie kaip karoliai, apyrankės ir drabužių segės.<br> TT News Agency / Scanpix nuotr.
 2500 metų senumo bronzos amžiaus lobį sudaro apie 50 objektų – tokie kaip karoliai, apyrankės ir drabužių segės.<br> TT News Agency / Scanpix nuotr.
 2500 metų senumo bronzos amžiaus lobį sudaro apie 50 objektų – tokie kaip karoliai, apyrankės ir drabužių segės.<br> TT News Agency / Scanpix nuotr.
 2500 metų senumo bronzos amžiaus lobį sudaro apie 50 objektų – tokie kaip karoliai, apyrankės ir drabužių segės.<br> TT News Agency / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

May 3, 2021, 10:14 PM, atnaujinta May 3, 2021, 10:10 PM

Jį sudaro apie 50 objektų – tokie kaip karoliai, apyrankės ir drabužių segės.

„Pirmiausia pagalvojau, kad tai gali būti lempa – bet pažvelgęs atidžiau, pamačiau, kad tai senoviniai papuošalai“, – sakė kartografas Thomasas Karlssonas.

Švedų archeologai sako, kad miške aptikti tokį lobį – labai reta sėkmė, nes senovės gentys tokias aukas dažniausiai palikdavo upėse ar pelkėse.

Lobis buvo paslėptas miško paklotėje, šalia uolų.

Manoma, kad vienas ar keli gyvūnai sujudino žemę, palikdami daugybę daiktų iš dalies atidengtus. Radiniai datuojami laikotarpiu nuo 750 iki 500 m. prieš mūsų erą .

T.Karlssonas pasakojo, kad metalo žvilgesį pastebėjo žiūrėdamas į žemėlapį, kurį tuo metu sudarinėjo. Iš pradžių jis manė, kad papuošalai yra šiuolaikinės kopijos – nes jie buvo labai geros būklės. Tada jis, gurkšnodamas kavą miške, išsiuntė elektroninį laišką vietos archeologui, pranešė regioninis laikraštis „Goteborgs-Posten“.

Miškas yra netoli Alingsoso miesto, apie 48 km į šiaurės rytus nuo Geteborgo.

Archeologai lobį apibūdina kaip auką, sąmoningai paliktą dievui ar dievams – arba kaip investiciją į gyvenimą po mirties.

Papuošalai „nepaprastai gerai išsilaikę“, – sako Geteborgo universiteto archeologijos dėstytojas profesorius Johanas Lingas.

„Daugumą daiktų galima susieti su moterimi ar moterimis, visuomenėje turėjusiomis aukštą statusą“, – teigia jis.

Lobis perduotas valstybei

Švedijos įstatymai reikalauja, kad kiekvienas, suradęs tokių senienų, praneštų policijai ar vietos valdžios institucijoms – nes jos laikomos valstybės nuosavybe. Tada Švedijos nacionalinio paveldo valdyba nusprendžia, kokį atlygį ieškovas turėtų gauti.

T.Karlssonas sakė, kad atlygis būtų puikus priedas – tačiau jam jis nėra labai svarbus.

„Smagu būti istorijos tyrimų dalimi. Mes tiek mažai žinome apie tą laikmetį, nes nėra rašytinių šaltinių“, – sako jis.

Skandinavijoje bronzos amžius tęsėsi nuo maždaug 1700 iki 500 m. pr.m.e, kai užleido vietą geležies amžiui. Geležies amžius tęsėsi maždaug iki 800 m. mūsų eros metų – iki kol prasidėjo vikingų laikai.

Vestra Jotalando regiono senienų ekspertė Pernilla Morner teigia, kad „nuo tų laikų, kai devintojo dešimtmečio viduryje Skaraborge laukuose buvo atkasti bronziniai skydai iš Froslundos, Švedijoje nebuvo rastas toks įdomus bronzos amžiaus radinys“.

Vestra Jotalando naujienų svetainė nurodo, kad Geteborgo archeologų komanda dabar detaliai tiria šią vietą.

Parengta pagal BBC.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.