1. Balnakilpės
Nėra žinoma, kas išrado balnakilpes, bet IV a. pr.m.e. skitai raitininkai jas jau naudojo. Jos paplito Azijoje, o IV a. pasiekė ir Vakarų Europą. Čia, kaip ir visur kitur pasaulyje, jos pakeitė kavaleriją ir karus.
Su balnakilpėmis raitelis stabiliau laikosi balne. Raitininkams jos padėjo kovoti ginklu ir itin praversdavo puolant. Su balnakilpėmis kalaviju ar ietimi ginkluotas raitelis galėjo priešus pulti greitai šuoliuodamas žirgu – taip raiteliai galėdavo stipriai smūgiuoti patys neišlėkdami iš balno. Taip atsirado sunkiosios kavalerijos pagrindu paremtos greitos atakos.
2. Spauda
Spauda iš esmės pakeitė visus gyvenimo aspektus. Išpopuliarėjusi Europoje XV ir XVI amžiuose, iš pradžių spauda naudota religinių tekstų platinimui. Tačiau nuo pat pradžių spausdintas žodis naudotas ir pramogai, o taip pat ir nereliginiam švietimui.
Spausdinimas sukūrė daug didesnę knygų rinką. Buvo spausdinamos ir platinamos karybos knygos bei generolų raštai. Nuo Napoleono skaitytų Cezario pasiekimų iki XIX amžiaus Vokietijos armijos pergalių prieš britus – tai buvo labai svarbu vadovavimo įgūdžių formavimui.
3. Geležinkeliai
Iki geležinkelių atsiradimo greičiausias būdas pasiekti mūšio lauką buvo raitomis. Dauguma kareivių žirgų neturėjo – arba nemokėjo jais joti – ir į karą žygiuodavo pėsčiomis.
Atsiradus geležinkeliams, kareiviai ir jų aprūpinimas galėjo judėti fronto linijos greičiu. Amunicijos fabrikus galėjo pasiekti daugiau žaliavų. Galėjo būti gaminami ir gabenami ginklai, apie kokius anksčiau niekas nedrįsdavo nė galvoti – pavyzdžiui, Pirmajame Pasauliniame kare Vokietijos naudota „Paryžiaus patranka“ .
4. Spygliuota viela
XIX amžiuje Amerikoje išrasta spygliuota viela buvo skirta gyvulių suvaldymui, bet daug šalių greitai įvertino jos karinį potencialą. Ispanai ją naudojo fortų gynybai Ispanijos – Amerikos kare. Britai spygliuotos vielos užtvaromis ribojo priešininkų judėjimą Būrų kare. Labiausiai ši technologija pagarsėjo tūkstančiais kilometrų užtvarų Pirmojo Pasaulinio karo apkasų mūšiuose. Ja būdavo stabdomas priešininkų judėjimas: taip pėstininkai tapdavo nejudančiais taikiniais snaiperiams ir spygliuotos vielos užtvaros tapo gynybos pozicijos standartu.
5. Konservuotas maistas
Armiją reikia maitinti ir tiekti jai šviežią proviantą. XIX amžiuje sukurtas maistas skardinėse leido kariams tiekti daugiau ir įvairesnio maisto. Tapo įmanomi XX amžiaus visapasauliniai karai. Be to, buvo sukurti nauji maisto produktai – pavyzdžiui „Bovril“, kuris iš pradžių buvo „Johnston’s Beef Fluid“ – konservuotas maistas Napoleono III kariuomenei.
6. Vidaus degimo variklis
Geležinkeliai suteikė galimybę judėti greitai, tačiau šį judėjimą ribojo geležinkelių trasos. Vidaus degimo variklis tai pakeitė: sunkvežimiais karius tapo galima greitai nugabenti į bet kurį fronto tašką, o taip pat užtikrinti tiekimą. Vėliau sukurta šarvuota technika karo lauke pakeitė kavaleriją.
7. Lėkuvai
Vystantis vidaus degimo varikliams, išpopuliarėjo ir lėktuvai, suvaidinę svarbų vaidmenį Pirmajame Pasauliniame kare. Iš pradžių naudoti vien priešo pozicijų žvalgybai, vėliau lėktuvai tapo kovos mašinomis, šaudžiusiomis iš pradžių viena į kitą, bet paskui buvo pradėti naudoti ir bombų mėtymui. Antrajame Pasauliniame kare masiniais aviaciniais bombardavimais jau naikinta priešo pramonė.
Anksčiau kovojus tik sausumoje ir jūroje, karas persikėlė į trečią areną – orą.
8. Radijas
Greitesnis karių judėjimas ir masyvesni karai kėlė problemas visoms armijoms. Baigiantis Pirmajam Pasauliniam karui sėkmingai panaudoti tankai fiziškai aplenkdavo pėstininkus, o tankų įgulos niekaip negalėjo bendrauti tarpusavyje ar su kitais kariais. Įprastos komunikacijos priemonės – telefono linijos ir pašto karveliai – nebetiko.
Problemą išsprendė radijo ryšys. Kariuomenės galėjo kuo smulkiausiai koordinuoti savo veiksmus – net jei jų padaliniai būdavo toli vienas nuo kito. Nuo didelių Antrojo Pasaulinio karo imtuvų iki dabartinių kareivių šalmuose įmontuotų ausinių radijas išlieka svarbiausia ryšio palaikymo priemone.
9. Penicilinas
Antibiotikai pakeitė kareivių gyvenimus. Anksčiau žaizdos lengvai užsikrėsdavo ir daugybė kareivių žūdavo nuo šiaip jau nesunkių sužeidimų.
Alexanderis Flemingas pirmąjį plačiai naudotą antibiotiką – peniciliną – sukūrė 1928 metais. Antrajame pasauliniame jis jau buvo plačiai naudojamas, visose susirėmimuose. Sužeistųjų karo laukuose išgyvenamumas dėl šio vaisto šovė į tuomet dar neregėtas aukštumas.
10. Kompiuteriai
Kompiuterių vystymąsi iš dalies skatino karo poreikiai. O būtent – vokiečių šifrų iššifravimas Antrojo pasaulinio karo metu. Dabar kompiuteriai išsivystė nepalyginamai geriau ir gali būti naudojami simuliacijoms, ginklų kūrimui, žvalgybai ir nesuskaičiuojamai daugybei kitų veiklų. Tiek kare, tiek kasdieniame gyvenime jie gerokai paspartino žinių gavimą ir analizę.
11. Kosminiai palydovai
Kaip ir kompiuteriai, kosminiai palydovai turi ne vieną paskirtį, ir didelė dalis jų – karinės. Žvalgybos palydovai patobulino tiek strateginių, tiek taktinių duomenų rinkimą. Ryšių palydovai užtikrina karinį koordinavimą visame pasaulyje. Geolokacijos palydovai raketoms padeda rasti taikinius. Ginkluoti palydovai vieną (nelabai gražią) dieną galėtų suduoti smūgį suduoti tiesiai iš kosmoso.