Karo analitikai: Rusijos grasinimai dėl tranzito Lietuvai gali būti net ir labai naudingi

Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas socialiniame tinkle „Facebook“ rengia kasdienines karo Ukrainoje apžvalgas bei pateikia įvykių analizes keliais lygmenimis: politiniu, strateginiu, operaciniu ir taktiniu. Autoriai sutiko savo įžvalgomis pasidalyti ir su Lrytas.lt skaitytojais.

  Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas savo įžvalgomis dalinasi su Lrytas.lt skaitytojais (asociatyvinė iliustr.)<br> Lrytas.lt iliustr.
  Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas savo įžvalgomis dalinasi su Lrytas.lt skaitytojais (asociatyvinė iliustr.)<br> Lrytas.lt iliustr.
 Ukrainos kariai per laidotuvių ceremoniją Lvove 2022 m. birželio 21 d. neša karstą su savo bendražygio Artemo Dymydo, neseniai žuvusio mūšyje su Rusijos kareiviais, kūnu. <br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Ukrainos kariai per laidotuvių ceremoniją Lvove 2022 m. birželio 21 d. neša karstą su savo bendražygio Artemo Dymydo, neseniai žuvusio mūšyje su Rusijos kareiviais, kūnu. <br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Ūkininkai išneša rusiškos raketos fragmentą iš apšaudyto saulėgrąžų lauko Donecko srityje, 2022 m. birželio 21 d. Rusijos karo veiksmai Ukrainoje neleidžia išvežti grūdų iš "pasaulio duonos banko" ir brangina maistą visame pasaulyje, o tai kelia grėsmę, kad besivystančiose šalyse padidės grūdų trūkumas, badas ir politinis nestabilumas. <br> AP / Scanpix nuotr.
 Ūkininkai išneša rusiškos raketos fragmentą iš apšaudyto saulėgrąžų lauko Donecko srityje, 2022 m. birželio 21 d. Rusijos karo veiksmai Ukrainoje neleidžia išvežti grūdų iš "pasaulio duonos banko" ir brangina maistą visame pasaulyje, o tai kelia grėsmę, kad besivystančiose šalyse padidės grūdų trūkumas, badas ir politinis nestabilumas. <br> AP / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas

Jun 22, 2022, 8:14 AM

Jūsų dėmesiui – birželio 21 dienos apžvalga.

Politinis strateginis lygmuo

Pirmadienį Rusija ultimatyviai pareikalavo Lietuvos nedelsiant panaikinti tranzito apribojimus į Kaliningrado sritį. Lietuvos priemonės vadinamos „provokacinėmis“ neva pažeidžiant tarptautinius įsipareigojimus, nurodant 2002 m. Rusijos Federacijos ir Europos Sąjungos bendrą susitarimą (pareiškimą) dėl tranzito tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos Federacijos teritorijos.

ES sankcijos Rusijai įsigaliojo nuo birželio 17-osios, vykdant 4-ojo paketo numatytų prekių tranzito apribojimus. Sankcijų paketai susiję su Rusijos kroviniais, kurie gabenami iš Rusijos į ES. Į šį sąrašą įtrauktos anglys, metalai, statybinės medžiagos ir pažangiosios technologijos (žr. komentarą žemiau).

Rusijos vykdoma Ukrainos grūdų eksporto blokada yra „tikras karo nusikaltimas“, teigia Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Politikas pridūrė, kad ES sankcijos Rusijai neturėjo jokios įtakos pasaulinei maisto krizei. Jungtinių Tautų duomenimis, Rusijos karas Ukrainoje netrukus gali sukelti badą iki 49 mln. žmonių, padaryti pražūtingą poveikį pasauliniam maisto tiekimui ir kainoms.

Aha... tik Kremliui į tai giliai nusispjaut. O jei dar tiksliau – būtent to velnio išperos ir siekia.

Nepaisant Rusijos karo su Ukraina, pasaulis kol kas nesugebėjo sumažinti šios teroristinės valstybės energetinės įtakos. Rusija šiuo metu eksportuoja daugiau naftos nei prieš karą. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, per pastaruosius tris mėnesius Rusija vidutiniškai eksportavo 7,8 mln. barelių naftos per dieną, kai tuo tarpu 2021 m. buvo eksportuojama 7,5 mln.

ES susitarimas uždrausti didžiąją dalį rusiškos naftos importo gali tai šiek tiek pakeisti ir sumažinti Rusijos pajamas 10 proc. nuo dabartinio lygio.

Dėl JAV sankcijų negalintis funkcionuoti automobilių gamintojos „Volkswagen“ padalinys Nižnij Novgorode „Volkswagen Group Rus“ padalinio darbuotojams išmokės iki šešių atlyginimų dydžio išmokas. „Volkswagen Group Rus“ darbuotojams pasiūlė dar ir sveikatos draudimą iki metų pabaigos, taip pat asmeninę IT įrangą.

Taip... dosnūs tie vokiečiai. Jei ne tiesiai, tai per aplinkui vis papildo krauju pradvisusį Rusijos biudžetą.

Operacinis lygmuo

Situacija iš esmės nepakitusi.

Rusofašistai Ukrainos rytuose patiria sąlyginę sėkmę – po truputį stumiamasi Lysičiansko link, užimtas Metiolkino kaimas šalia Severodonecko. Vyksta derybos su Azoto gamykloje įsitvirtinusiomis „užsieniečių samdinių pajėgomis“, nors panašu, kad rusams tiesiog nepavyksta užimti viso miesto.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos ruošia gynybos planus invazijos iš Baltarusijos ir Padniestrės atvejams. Žvalgybos duomenimis, Batka ties Bielorusijos – Ukrainos siena sutelkė apie 4 tūkst. karių.

Taktinis lygmuo

Šiaurėje Charkivo rajone rusų kariai stengiasi sutrukdyti ukrainiečių daliniams atsitraukti į Slovjansko rajone veikiančios rusų karių grupės užnugarį.

Rytuose siekiant pilnos Severodonecko miesto kontrolės tęsiasi nenutrūkstamas puolimas, taip pat vykdomas intensyvesnis puolimas Bachmuto kryptimi.

Naktį „Gradais“ sudaužyta mokykla Avdijivkoje.

Raketomis smogta civiliams objektams Odesoje ir Charkive, artilerija apšaudomi mažesni miesteliai ir gyvenvietės pietuose. Julivkos kaime Zaporižės rajone, subombarduota mokykla.

Teigiama, jog Mariupolyje prasidėjo žuvusiųjų ekshumacija, identifikacija ir perlaidojimas – kuo labai abejojame. Mero patarėjas Petro Andriuščenko teigia, kad žmonių lavonai vis dar guli griuvėsiuose, kiti laidojami masinėse kapavietės. Mieste 100 000 gyventojų neturi geriamo vandens. Miestas ant choleros protrūkio slenksčio, siautėja marodieriai.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos kontroliuojamoms dujų gręžimo platformoms Juodojoje jūroje. Po smūgių platformų veikla sustabdyta.

Rusijos jūrų pajėgos padidino laivų ir povandeninių laivų, galinčių atakuoti kruizinėmis raketomis, skaičių Juodojoje jūroje. Nepatvirtintais duomenimis laivai ginkluoti 36 minėto tipo raketomis. Teigiama, jog Juodojoje jūroje šiuo metu dislokuoti 5 laivai.

Komentaras

Lavrovo irštva grasina, kad „jei artimiausiu metu krovinių tranzitas tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos Federacijos dalies per Lietuvą nebus visiškai atkurtas, Rusija pasilieka teisę imtis veiksmų savo nacionaliniams interesams apsaugoti“.

Putlerio burna Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad situacija beprecedentė, tačiau pažymėjo, kad tai „susiję su atitinkamu Europos Sąjungos sprendimu – išplėsti sankcijas tranzitui“. Kremlius pažadėjo žiebti atkirtį artimiausiu metu.

Lietuvoje daugelis protingų ir karštų galvų dėl tranzito „situacijos“ ėmė skleisti paniką. Baiminamasi, jog tai gali tapti formalia priežastimi Rusijai pradėti karą. Prisimintas Maskvos mums primestas Suvalkų koridoriaus naratyvas.

Turint galvoje, kad Rusijos gynybos doktrina numato visas priemones gintis, kai išorės veiksniai kelia grėsmę nacionaliniams interesams, panikos pliūpsniai yra itin Kremliaus laukiamas rezultatas. Manome, kad banditai Maskvoje gana tiksliai įvertino ir numatė, kad panikovskiai patys sukels sąmyšį, tereikia juos spustelt – tai visiškai normalus reiškinys šalyje, kurios du agresoriai kaimynai jau ketvirtą mėnesį vykdo plataus masto invaziją Ukrainoje.

Manome, kad tranzito „konflikte“ svarbiausia aiškumas – visų pirma, atsakant į klausimus sau patiems ir nekreipiant dėmesio į provokacijas ir gąsdinimus iš įkalinimo įstaigų kultūros šalies. Jei numatytoms tranzito prekėms taikomos sankcijos, tai jos turėtų būti taikomos ne tik gabenamoms geležinkeliu, bet keliais, ar ne? Ar tokiam jų judėjimui per kitas Baltijos šalis – Estiją, Latviją ir galiausiai Lietuvą – taip pat taikomi ribojimai? Ar tik viena Lietuva paraidžiui vykdo ES direktyvas? Ar sankcijose numatytas kai kurių prekių gabenimo per ES šalis ribojimas yra absoliutus, t.y. taip pat ribojamas produkcijos judėjimas iš Rusijos į Rusiją?

Regis, derėtų sureaguoti ir į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ „išsiuntė papildomą prašymą Europos Komisijai, kad būtų atsakyta būtent dėl tranzito į Kaliningradą“. Jei tai tiesa, tada ir vėl lipama ant to paties grėblio, kaip ir trąšų tranzito iš Gudijos atveju, kai bendrovei paliekami spręsti valstybės lygio klausimai, neabejotinai turintys strategines – ir ne tik Lietuvai – pasekmes.

Rusija, grasina – ir žinoma imsis atsakomųjų veiksmų, kurių įkaitė greičiausiai bus Lietuva. Ar esame tam pasirengę?

Ekonominėms ir diplomatinėms Rusijos sankcijoms – pavyzdžiui, visų tipų transporto ir krovinių gabenimo sustabdymui (tame tarpe ir per Kremliaus valdomą Baltarusiją)? Kas bus, jei Maskva pradės elektros energijos karą, šantažuojant mus „blackoutu“?

Ar esame pasiruošę neramumams, kuriuos visokie maršistai, ne be agentų ir šiaip maušų pagalbos, džiūgaudami skatins įvairiausiais būdais pildami žibalą į ugnį: išnaudojant piliečių ir ne visai piliečių nuotaikas dėl kylančių kainų, ypač šildymo sezono metu – juk tai puikus koziris siekiantiems priešlaikinių Seimo rinkimų?

Nežiūrint kylančių klausimų, norime visiems mums rašantiems ir skaitantiems aiškiai pasakyti, kad nors Rusija nuolat kelia grėsmę, kad nors pavojus egzistuoja ir turime nuolatos būti pasiruošę blogiausiam, tačiau Kremlius šį karą kariauja ne su Lietuva, o su Vakarais. Ir tranzito klausimas – ne Lietuvos, o ES problema, mūsų šalis tvirtai demonstruoja vertybinį pasirinkimą ir kietą stuburą. Tą suvokia ir Vladimiras Putinas, ir visi jo degsiantys pragare sėbrai. Šį klausimą Maskvai teks spręsti derantis su Briuseliu, kad ir kaip norėtųsi į ringą iškviesti vienui vieną paliktą Vilnių.

Nuoširdžiai tikime, jog visi ėjimai numatyti mažiausiai metams į priekį ir manome, kad visi Lietuvos pusės veiksmai suderinti ir su ES, ir su NATO. Mes šiame visame matome ir didelį pozityvą – Lietuva turi puikią progą Madride prašyti nedelsiant išskleisti NATO – brigadų, „Patriotų“, nuolatinių JAV pajėgų dislokavimo, neribojamo ir supaprastinto karinio tranzito tarp Aljanso šalių – skėtį. O kalbančius apie infrastruktūros trūkumą ir neturėjimą, kur padėti karių – išleisti... ne, ne į pensiją – į Ukrainos rytų arba pietų frontą. Ir Severodonecke verkiant reikia pagalbos rankų.

A.Navys ir M.Sėjūnas dėkoja visiems, kurie finansiškai remia analitikų įkurtą VšĮ „Visuomenės informacinio saugumo agentūra“. Jie pabrėžia, kad nors jų tekstus perpublikuoja žiniasklaidos priemonės, patys šio turinio kūrėjai yra visiškai nepriklausomi ir savo veiklą tęsia tik privačių rėmėjų dėka.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.