NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad karo kaina didžiulė, tačiau dar daugiau tektų susimokėti, jei leistume Maskvai pasiekti savo karinius tikslus.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas taip pat nurodė, jog konfliktas gali tęstis ilgai.
Naujai paskirtas britų kariuomenės vadovas griežtai perspėjo, kad Jungtinė Karalystė ir šalys sąjungininkės turi gebėti laimėti sausumos karą prieš Rusiją.
Praėjusią savaitę dirbti pradėjęs generolas seras Patrickas Sandersas teigė: „Rusijos įsiveržimas į Ukrainą pabrėžia mūsų pagrindinį tikslą – ginti Jungtinę Karalystę ir būti pasirengusiems kariauti bei laimėti sausumos karus. Taip pat parodo, kad į Rusijos agresiją privaloma atsakyti jėga“.
J. Stoltenbergas ir B. Johnsonas teigė, kad, jei Ukrainai būtų siunčiama daugiau ginklų, jos pergalės tikimybė išaugtų.
„Turime suprasti, kad visa tai gali užtrukti ne vienerius metus. Negalime nuleisti rankų, privalome ir toliau remti Ukrainą, – Vokietijos laikraščiui „Bild“ sakė NATO vadovas. – Net jei sumokėti teks daug – kainuos ne tik karinė parama, tačiau kils ir energijos bei maisto kainos“.
Vakarų karinio aljanso vadovas sakė, kad aprūpinus Ukrainą modernesne ginkluote, padidėtų jos galimybės išlaisvinti rytinį Donbaso regioną, kurio didžiąją dalį šiuo metu kontroliuoja Rusija.
Pastaruosius kelis mėnesius Rusijos ir Ukrainos pajėgos kovojo dėl šalies rytuose esančios teritorijos kontrolės – per pastarasias kelias savaites Maskva kiek pasistūmėjo.
Rašydamas laikraščiui „The Sunday Times“ Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis griebiasi „išsekinimo kampanijos“ ir „tiesiog brutaliai bando sužludgyti Ukrainą“.
„Bijau, kad teks ruoštis ilgam karui, – rašė jis. – Laikas – gyvybiškai svarbus veiksnys. Viskas priklausys nuo to, ar Ukraina sugebės sustiprinti savo žemės gynybą greičiau nei Rusija atnaujins savo puolimą“.
Penktadienį Ukrainos sostinėje apsilankęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas sakė, kad ginklai, įranga, šaudmenys ir mokymai Kijevui turi būti teikiami greičiau nei Maskva spėja persiginkluoti.
Pastarosiomis dienomis Ukrainos pareigūnai atvirai kalbėjo apie būtinybę padidinti sunkiosios ginkluotės tiekimą į šalį, jei norima įveikti Rusijos pajėgas.
Trečiadienį šalies gynybos ministras Oleksijus Rešnikovas Briuselyje susitiko su maždaug 50-ies šalių, priklausančių Ukrainos gynybos kontaktinei grupei, atstovais ir paprašė daugiau ginklų ir šaudmenų.
Vakarų sąjungininkės Ukrainai jau pasiūlė dideles ginklų atsargas, tačiau Ukraina teigia gavusi tik dalį to, ko jai iš tiesų reikia gynybai, ir prašo sunkesnės ginkluotės.
Rusijos pareigūnai dažnai kritikuoja NATO karinę paramą Ukrainai. Praėjusią savaitę interviu „BBC“ metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kaip vieną iš invazijos priežasčių nurodė Ukrainos prisijungimo prie Vakarų aljanso galimybę.
„Specialią karinę operaciją pradėjome todėl, nes nebuvo visiškai jokio kito būdo paaiškinti Vakarams, kad Ukrainos įtraukimas į NATO yra nusikaltimas“, – „BBC“ sakė S. Lavrovas.
Ukraina nėra NATO narė ir, nors yra pareiškusi norą prisijungti, jokie terminai tam kol kas nenumatyti.
Parengta pagal „BBC“.
