Išmanieji telefonai, kompiuteriai, televizoriai ar šaldytuvai jau seniai yra tapę neatskiriama mūsų patogaus gyvenimo dalimi. Deja, ne visi šie elektronikos prietaisai „gyvena“ ilgai.
Kaip rodo „
Telia“ užsakymu tyrimų bendrovės „KOG Institutas“ atlikta apklausa, nors televizorių kas trečias (35 proc.) keičia, kai jis sugenda, antra tiek (37 proc.) – rečiau nei kas 5 metus.
Kompiuterį taip pat žmonės įprastai keičia tik jam sugedus (28 proc.) ar rečiau nei kas 5 metus (26 proc.), savo telefonus 4 iš 10 žmonių keičia vos kas 2–3 metus, dar beveik kas ketvirtas – kas 4–5 metus.
Remiantis 2021 m. Jungtinų Tautų duomenimis, elektronikos atliekų per metus susidaro net 59 milijonai tonų.
„Iš jų perdirbama tik penktadalis – gerokai per mažai“, – sako Indrė Bimbirytė-Yun, „
Telia Lietuva“ tvarumo projektų vadovė.
Šiuo metu didieji įrangos gamintojai aktyviai ieško papildomų galimybių savo įrangą surinkti ir pernaudoti. Tai labai svarbu vertinant ir tai, kad retieji metalai ar dalys, kurių reikia įrenginiams, tampa vis sunkiau prieinami, brangsta, trinka jų tiekimas. Todėl ir elektronikos gamintojams aktualus šių detalių ir medžiagų prieinamumas, o vienas iš sprendimo būdų yra senų įrenginių pernaudojimas ir perdirbimas.
I.Bimbirytės teigimu , kiekvienas mūsų galime padaryti daug daugiau ir prisidėti, kad elektronikos atliekų aplinkui mus mažėtų sparčiau.
Pirmiausia, vienas geriausių sprendimų – įrenginius pernaudoti. Pavyzdžiui, nusprendus pakeisti telefoną, senąjį reikėtų ne dėti į stalčių, o duoti toliau naudoti vaikui, seneliui ar kitam giminaičiui, kuriam jis gali būti naudingas.
O jei tokios galimybės ar poreikio nėra – išmanųjį telefoną visada priims pardavėjai, kurie užtikrins, kad jūsų įrenginys bus teisingai perdirbtas — savo nebenaudojamus mobiliuosius galite atnešti į bet kurį „
Telia“ saloną.
Bene blogiausias sprendimas būtų išmesti elektronikos atliekas kartu su buitinėmis šiukšlėmis, nes tuomet į aplinką galėtų patekti ir kenksmingos medžiagos.
Besirenkant naują išmanųjį telefoną taip pat svarbu atkreipti dėmesį ne tik į mėgstamus prekės ženklus, bet ir palyginti, kiek šis įrenginys yra tvarus – tai padaryti padės tarptautinis tvarumo vertinimas „Ekoreitingas“. Jis parodo įrenginio draugiškumą aplinkai per visą jo gyvavimo ciklą – nuo jo gamyboje panaudotų medžiagų, kiek lengva jį suremontuoti, iki perdirbimo galimybių.
Šį universalų „Ekoreitingo“ žymėjimą sukūrė „
Telia Company“ kartu su kitais pirmaujančiais Europos mobiliojo ryšio operatoriais.
Dar vienas aplinkai draugiškas sprendimas – rinktis jau naudotą, atnaujintą išmanųjį telefoną.
Taip prailginame įrangos gyvavimo ciklą – išnaudojame jos pilną veikimo potencialą, tuo pačiu neperkame dar vieno naujo elektronikos prietaiso.
„Mums tai yra maži žingsniai, kuriais galime prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo, bet mus supančiai aplinkai jie – didžiuliai ir svarbūs“, – pastebi I.Bimbirytė-Yun.
Sužinoti daugiau apie žingsnius tvarumo link kviečia keliaujantis Klimato muziejus. Tai projektas, aplankysiantis 16 Lietuvos miestų, registracija į nemokamas ekskursijas
www.klimatomuziejus.lt.
Keliaujančio muziejaus projektą įgyvendina asociacija „Aktyvus jaunimas“, finansuoja Europos klimato iniciatyva.
Muziejaus kelione rūpinasi logistikos partneris „Hoptrans“. Generalinis rėmėjas „
Telia“, informacinis projekto rėmėjas – TV3 žiniasklaidos grupė. Projekto idėją Lietuvoje remia IKI, „Walk15“ ir „Mantinga“.