„Reikia suprasti, kad viešumas yra labai svarbi dalis šitų atakų. Jeigu mes apie jas nekalbėtume, kita pusė prarastų motyvaciją. Kai mes kalbame, kalbame apie neva pasiektas pergales, apie neva nubaustą Lietuvą, tai didina motyvaciją kitai pusei“, – Žinių radijui antradienį sakė viceministras Margiris Abukevičius.
Plataus mato kibernetinės atakos prieš Lietuvos institucijas ir verslą buvo vykdytos birželio pabaigoje, o šį šeštadienį apie didžiausią kibernetinę ataką per dešimtmetį pranešė „Ignitis grupė“.
Vis dėlto M. Abukevičius atkreipia dėmesį, kad institucijos su išaugusiais kibernetinių atakų kiekiais susitvarko ir jų poveikis paslaugų tiekimui nėra didelis.
„Mes Lietuvoje neturėtume ant to kabliuko pasikabinti ir mes dažnai ir girdime, kad jau čia dangus griūva paskutines tris savaites. Tai dangus tikrai negriūva, taip, turime atakų, kai kurios sutrikdo, bet mes nematome tų incidentų ar tų pastangų, kurios nepasiekia jokio tikslo ir visiškai nepaveikia paslaugų tiekimo, – kalbėjo viceministras. – Tokių taip pat yra daugybė ir man atrodo, taip pat reikėtų kalbėti būtent apie tai – kad nepaisant pastangų, nepaisant koordinacijos, poveikis atakų yra nedidelis.“
Jis pabrėžė, kad nepavykusių atakų buvo gerokai daugiau nei pavykusių ir per tris savaites buvo vos keletas incidentų, kurie buvo matomesni, tačiau ir jie nesukūrė ilgalaikės žalos.
„Poveikis nėra didelis, institucijos susitvarko, paslaugos, jei nutrūksta, nutrūksta trumpam ir sakyčiau, kad tai nėra naujiena“, – pažymėjo viceministras kartu pridurdamas, kad didesnė dalis atakų neturi jokio poveikio.
„Absoliuti dauguma atakų neturi jokio poveikio. Kaip ir minėjau, atakos tęsiasi tris savaites, bet buvo pora incidentų, kurie buvo matomesni. Bet ar jie sukūrė kažkokį tęstinį poveikį – nesukūrė. (…) Tai tikrai sakyčiau yra trumpalaikiai trikdymai ir nereikia jų perdėti“, – pridūrė jis.
Nors viceministras akcentuoja, kad atakų poveikio nereikėtų perdėti, tačiau, anot jo, taip pat jų nereikėtų ir nuvertinti.
„Bet nereikia ir nuvertinti, nes akivaizdu, kad tai yra Rusijos kibernetinės kampanijos ar karo prieš Lietuvą dalis. Tai stebime jau seniai, labai aiški to politinė motyvacija, tai tą reikia aiškiai suprasti ir įvardyti. Dėl to ir teisminis procesas prasidėjo, dėl to kalbame ir su partneriais, ir dėl diplomatinių veiksmų“, – pažymėjo viceministras.
Pasak viceministro, šios atakos turi dvi auditorijas: Rusijoje, kur bandoma parodyti, kad Lietuva yra baudžiama, mėginant kurti „sėkmės istorijas, kurių nėra“ išpučiant prorusiškų programišių pasiekimus.
„Kitas dalykas yra lietuviškoji auditorija – mes matome, kaip galima įtampas kelti pasinaudojant atakomis. Tikrai atsiranda ir ekspertų, kurie sako, kad Lietuva nepasiruošusi, vėl Lietuva puolė nuoga į dilgėles ir panašiai. Bandymas kelti įtampas irgi yra tarp Rusijos tikslų“, – įspėjo M. Abukevičius.
Valstybinės institucijos, įmonės, privatus verslas, internetinė žiniasklaida Lietuvoje patyrė vadinamąsias paskirstytų paslaugos trikdymo (DDoS) atakas. Už jas atsakomybę prisiėmė grupuotė „Killnet“, anot Lietuvos pareigūnų, siejama su Rusijos žvalgyba.
