Jūsų dėmesiui – liepos 14 dienos apžvalga.
Politinis strateginis lygmuo
Žengtas „svarbus ir esminis žingsnis“ siekiant atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą, pareiškė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Tikimasi, kad kitą savaitę bus pasiektas galutinis susitarimas dėl grūdų tiekimo maršrutų ir jų saugumo. Grūdų tiekimui užtikrinti kariaujančios šalys nutarė sukurti grūdų eksporto koordinavimo centrą.
Netikime. Genocidą ir tarptautinį terorą vykdantis Kremlius būtinai sugalvos kokią nors klastą, padarys ėjimą, kad iš „grūdų ginklo“ išpešti kuo daugiau naudos.
JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas pakartojo raginimus Rusijai leisti išvežti iš Ukrainos 20 mln. tonų grūdų. Rusija ir Ukraina eksportuoja beveik trečdalį viso pasaulio kviečių. JT duomenimis, 2019 m. Ukrainai teko 16 proc. pasaulio kukurūzų ir 42 proc. saulėgrąžų aliejaus tiekimo.
Didžiausias bėda – Afrikos kyšulyje, kurį daugybę metų alina sausros, lietaus stygius, todėl Somalis ir kaimyninės šalys kenčia ir dėl bado. Ukraina – pagrindinis šių šalių grūdų šaltinis.
Europos Sąjunga nerimauja (labai teisingai daro), kad JT ir Turkijos derybos su Rusija pastangos neduos norimų rezultatų, todėl ieško alternatyvų. ES atsiuntė daugiau nei 100 pareigūnų, kad padėtų Rumunijoje, Lenkijoje, Moldovoje ir Lietuvoje įgyvendinti grūdų gabenimą geležinkeliu, sunkvežimiais ir upinėmis baržomis per Rumuniją, Lenkiją, taip pat Klaipėdos uostą. Pripažįstama, jog tokiu būdu per mėnesį galima išgabenti 5 mln. tonų grūdų – o reikia, kad būtų išvežamos mažiausiai 8 mln. tonų. Ukrainos ūkininkai jau dabar susiduria su problema, nes neturės kur pilti naujo derliaus, kol neišgabentas senasis.
Ukrainos vyriausybė saugiam grūdų gabenimui prašo NATO valstybių apsaugos, kad Rusija negalėtų apšaudyti krovinių.
Labai teisingas prašymas. NATO seniai turėjo įsikišti į šį Rusijos terorizmą pasauliniu badu, nes tai didžiulė grėsmė viso pasaulio stabilumui ir saugumui. Susirėmimas su Rusija kaip tik tai, kam NATO ir turi ruoštis artimiausiu metu.
ES parketiniai klerkai panašu tik dabar susigaudė, kad norint išauginti grūdą, jį reikia patręšti. O ką daryti su sankcijomis Rusijai? Greičiausiai ES bus priversta panaikinti sankcijas rusiškoms trąšoms ir labai greitai.
Kremliaus ordų „strategai“ trina rankomis, matydami, kas šiuo metu vyksta Šri Lankoje. Maisto ir degalų trūkumas sukėlė didelius neramumus, dėl ko iš šalies išrūko prezidentas Gotabaja Radžapaksa. Šri Lankos užsienio valiutos atsargos praktiškai išseko, valstybė pirmą kartą savo istorijoje nesugebėjo sumokėti užsienio skolos. Rusijos įvykdyta Ukrainos grūdų eksporto blokada galėjo prisidėti prie neramumų Šri Lankoje, pareiškė JAV valstybės sekretorius A.Blinkenas, išreiškęs susirūpinimą, kad tai gali sukelti kitas krizes kitose pasaulio šalyse.
Mes gi esame įsitikinę, kad Kremliaus scenarijuose numatyti būtent tokie neramumai ne kažkur pasaulyje, o būtent vakarų Europos šalyse. Maskva neabejotinai labai pasistengs ir energetinės krizės metu Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse gatvėse prasidės riaušės, kurioms buvo treniruojamasi „geltonųju liemenių“ sukilimo metu, kai Paryžiaus gatvėse liepsnojo automobiliai, buvo niokojamas turtas, žuvo žmonės. Tam, beje, turi ruoštis ir Lietuva, nes tik žioplys ir naivuolis, nematantis toliau savo nosies galo gali manyti, kad mes esame toli nuo visko ir bėdos mūsų nepalies.
Vokietijos namų ūkiai šią žiemą raginami kaip alternatyvą namų šildymui rinktis malkas. „Deutsche Bank“ teigia, kad toks perėjimas dar labiau sumažintų dujų paklausą Vokietijoje ir priklausomybę nuo „Gazprom“. Tikimasi, kad dėl privačių namų ūkių taupymo, dujų suvartojimas bus 10 proc. mažesnis nei pernai, o akmens anglis ir rusvosios anglys laikinai ir dalinai pakeis gamtines dujas pramonės energetikos sektoriuje.
Vokietija jau dabar ruošia „roges žiemai“, aiškinant gyventojams, kad ji bus „galimai šaltesnė“ nei buvo. Mes, vienok, kol kas ramiai rakinėjame nosis, nes esam „nepriklausomi“. Maža ekonomika, tokia, kaip Lietuvos, labai priklausoma nuo situacijos didžiosiose šalyse, todėl tikrai verta nusileisti ant žemės, pasvarstyti, kaip energetinė krizė ES gali paveikti Lietuvą.
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, nuo vasario mėnesio, kai Rusija ir Baltarusija pradėjo plataus masto karinę invaziją į Ukrainą, jos sieną kirto daugiau kaip devyni milijonai žmonių.
Didelės dujų kainos ir didžiausia nuo 1981 m. infliacija privertė Joe Bideną vykti į Saudo Arabiją. Saudo Arabija pirmininkauja OPEC naftos karteliui ir yra didžiausia naftos eksportuotoja.
Persijos įlankos arabų šalių naftos gamintojai, vadovaujami Saudo Arabijos, tvirtina, kad pasaulinėje rinkoje naftos netrūksta ir laikosi OPEC aljanso su Rusija, kad kontroliuotų gavybą.
Tokia „draugystė su Rusija“ gali būti paaiškinama tuo, kad po išpuolio, kai buvo susprogdinti Saudo Arabijos naftos įrenginiai, JAV nesiėmė jokių veiksmų, kad apsaugotų pagrindinį naftos tiekėją. Todėl Saudo Arabija pradėjo stiprinti karinius ryšius su Vašingtono priešininke Kinija.
Taip jau yra šiame pasaulyje – kur tik nelieka amerikiečio, ten kaip mat įžirglioja ruso batas arba komunistai iš Kinijos. Todėl dabar J.Bidenas taisys pirmtako klaidas, atšaukdamas draudimą parduoti puolamąją ginkluotę bei kuriant naują strategiją, kaip apsaugoti Persijos įlankos valstybes nuo Irano. Kartu su Izraeliu numatomas JAV vadovaujamo Artimųjų Rytų oro gynybos aljansas.
Operacinis lygmuo
Be pakitimų. Karo ekspertų teigimu abi kariaujančios pusės arti išsekimo, su kuo mes nesutinkame iš esmės.
Atvirkščiai, pranešama apie didelį Rusijos kariuomenės telkimą Bachmuto ir Siversko rajonuose bei aplink Slovjanską ir Kramatorską. Ruošiamasi dar vienam dideliam puolimui.
Kalbos apie Ukrainos kariuomenės ketinimus susprogdinti Krymo tiltą Kremliuje sukėlė paniką. Prie objekto įrengta daugybė priešlėktuvinės gynybos sistemų, kasdien vyksta pratybos. Rusija Ukrainos artilerijos ir aviacijos galimybes vertina labai rimtai.
Taktinis lygmuo
Charkivo kryptimi okupantai toliau pila iš visų kalibrų artilerijos. Miestas ir toliau barbariškai griaunamas.
Mėginta veržtis Slovjansko kryptimi, tačiau nesėkmingai.
Panaši situacija ir kituose fronto ruožuose.
Dvidešimt pirmojo amžiaus barbarai, sugriovę miestus ir kaimus bei juose esančią infrastruktūrą, nebeturi ko ėsti. Dėl to kariniuose daliniuose jau kyla maištai, atsisakoma kariauti dar ir dėl itin didelio žūvančiųjų skaičiaus.
Salvinių raketų smūgių į Mykolajivą metu žuvo mažiausiai 5 žmonės.
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba praneša, kad po raketos pataikymo į penkiaaukštį gyvenamąjį namą Časiv Jaro mieste, Donecko srityje aukų skaičius išaugo iki 46, tarp kurių ir vaikas.
Rusai bent trimis raketomis smogė Vinicos miesto infrastruktūrai, žuvo mažiausiai 20 žmonių, tarp jų – trys vaikai, apgriauta klinika.
Šiandien ES nuolaidžiavimo Rusijai dar nekomentuosime.
A.Navys ir M.Sėjūnas dėkoja visiems, kurie finansiškai remia analitikų įkurtą VšĮ „Visuomenės informacinio saugumo agentūra“. Jie pabrėžia, kad nors jų tekstus perpublikuoja žiniasklaidos priemonės, patys šio turinio kūrėjai yra visiškai nepriklausomi ir savo veiklą tęsia tik privačių rėmėjų dėka.
