Ar 5G veiks Labanore, Betygaloje ir 70 jūrmylių atstumu nuo Klaipėdos uosto vartų? O gal 5G bus ant kiekvieno Vilniaus apšvietimo stulpo? „Ant kiekvienos pušies antenos nepastatysime, – sako įmonės radijo prieigos tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas. – Bazinės stoties įrengimas yra ne tik brangus, bet labai lėtas bei atsakingas procesas. Tam būtini ne tik įvairių tarnybų leidimai, koją neretai kiša ir niekuo nepagrįstais išsigalvojimais paremtas žmonių požiūris į antenos 5G ryšį.“
Pasak radijo tinklo vadovo, sprendimas statyti naują mobiliojo ryšio stotį priimamas, jei yra jaučiamas kokybės trūkumas konkrečioje vietovėje arba neužtenka talpos tankiai apgyvendintose teritorijose. Pasitaiko ir pačių klientų siūlymų bazinę stotį statyti jų žemėje, ant jų valdomo pastato. „Esame suinteresuoti, kad naujos stoties naudą pajaustų kuo daugiau žmonių, todėl atskiro dėmesio sulaukia ir populiarios poilsiavietės, rekreacinės teritorijos, kiti traukos centrai“, – pasakoja R. Mikalauskas.
Stoties iškilimas gali užtrukti ir 20 metų
Pasak radijo prieigos tinklo vadovo, bazinės stotys gali būti dviejų rūšių – statomos ant jau esamų pastatų arba vadinamosios „plyno lauko investicijos“, kai yra statomas paprastas bokštas, jo aukštis siekia nuo 30 iki 80 metrų. Bazinė stotis ant pastatų gali kainuoti apie 50 tūkst., o stoties bokštas ant žemės, priklausomai nuo aukščio, gali pareikalauti nuo 130 iki 250 tūkst. eurų investicijų.
R. Mikalausko teigimu, aptikus ir išanalizavus naujos stoties poreikį, darbo imasi derybininkai, ieškantys konkrečios vietos, kurioje stotis iškils.
„Atradus tinkamą vietą, pasirašome nuomos sutartis ir prasideda stoties projektavimas. Kai į didelį aukštį sukeliamos antenos, siųstuvai, visa konstrukcija turi būti pakankamai stipri ir pajėgi atlaikyti dideles apkrovas, todėl yra atliekami specialūs atsparumo testai. Daug laiko užtrunka ir darbas su skirtingomis institucijomis, kurios atsakingos už griežtų higienos normų ir saugumo reikalavimų priežiūrą. Paruošus projektą ir suderinus jį su savininkais, pradedamas įrangos užsakymas, montavimas, paleidimas į eterį“, – apie bazinės stoties iškilimo etapus pasakoja bendrovės atstovas.
Apie pusę metų – tiek, R. Mikalausko teigimu, užtrunka pastatyti bazinę stotį. Tiesa, tai idealus atvejis, kai proceso metu neiškyla jokių kliūčių. Pasitaiko atvejų, kai nerandant tinkamos vietos ar nepasiekiant susitarimo stotis gali būti statoma ir 10 ar net 20 metų.
„Susitarimas dėl stoties iškilimo yra vienas sudėtingiausių visame procese. Išsirinkus tinklo atžvilgiu geriausią vietą, nebūtinai pavyks ją čia ir pastatyti. Miestuose koją kiša pastatų trūkumas, sunkumai pasiekti susitarimą su pastato savininku. Nėra optimalu bazinę stotį statyti ant žemo pastato, jei aplink stovi aukšti namai“, – apie iššūkius pasakoja ekspertas.
R. Mikalauskas pastebi, kad gyventojai vis dar baiminasi didelio stočių dydžio ir galimo poveikio jų sveikatai. Pasak jo, nerimauti nereikėtų, nes visi gamintojai savo 5G ryšio įrangą išbando laikydamiesi tarptautinių standartų ir pateikia informaciją, kaip ją įdiegti, kad ji atitiktų visus saugos reikalavimus. Savo ruožtu įmonė montuodama ryšio antenas užtikrina, kad elektromagnetinių laukų poveikis neviršytų Lietuvos ir tarptautinių institucijų nustatytų ribinių verčių ir nuolat vadovaujasi valdžios institucijų nustatytomis gairėmis.
„5G startui Lietuvoje ruošėmės ne vienerius metus ir į viso tinklo atnaujinimą investavome daugiau nei 100 mln. eurų. Šiuo metu Lietuvoje veikia 1200 bazinių 5G stočių, tačiau šis skaičius tikrai nėra baigtinis. Intensyvi 5G bazinių stočių plėtra planuojama visus 2023 m., o iki ateinančios vasaros vidurio „Telia“ 5G ryšys padengs 99 proc. šalies teritorijos“, – pasakoja bendrovės radijo prieigos tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas.
