Kariuomenės analitikė: Lietuvai priešiškos informacijos srautas pernai nežymiai sumažėjo

Lietuvai priešiškos informacijos srautas, palyginti su 2021 metais, šiek tiek sumažėjo, sako Lietuvos kariuomenės atstovė.

 Pasak kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovės Auksės Ūsienės, pernai fiksuoti 4999 unikalūs dezinformacijos, manipuliacijų, propagandos atvejai ir kiti priešiškos informacijos atvejai<br> 123rf nuotr.
 Pasak kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovės Auksės Ūsienės, pernai fiksuoti 4999 unikalūs dezinformacijos, manipuliacijų, propagandos atvejai ir kiti priešiškos informacijos atvejai<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 12, 2023, 3:32 PM

Pasak kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovės Auksės Ūsienės, pernai fiksuoti 4999 unikalūs dezinformacijos, manipuliacijų, propagandos atvejai ir kiti priešiškos informacijos atvejai, tuo metu 2021 metais šis skaičius siekė 5030.

„Matome, kad atvejų skaičius šiek tiek krito – 31 mažiau negu pernai, nors dar prieš keletą mėnesių atrodė, kad tikrai bus gerokai daugiau“, – ketvirtadienį Seime vykusiame Laisvės gynėjų susitikime–diskusijoje „Ko galima pasimokyti iš Ukrainos“ teigė A. Ūsienė.

Pasak kariuomenės atstovės, sumažėjęs Lietuvai priešiškos informacijos srautas pastebimas nuo rugsėjo, kuomet Rusijoje buvo paskelbta dalinė mobilizacija.

„Tai buvo labai ryšku ir aišku, nes jiems patiems savo valstybės viduje reikėjo kreipti dėmesį į savo visuomenę ir ten naudoti įvairiausias propagandines, dezinformacines priemones, kad pateisintų karą, mobilizuotų visuomenę, kad pateisintų tą pačią mobilizaciją. Be abejo, tada resursai, tame tarpe ir žmogiškieji, daugiau krypsta į savo vidų negu į kitas šalis“, – teigė A. Ūsienė.

Pasak jos, prie sumažėjusio priešiškos informacijos srauto galėjo prisidėti ir rudenį įvykusi rusiško portalo „RuBaltic“ žurnalisto iš Kaliningrado Aleksejaus Iljaševičiaus žūtis kovų Ukrainos rytuose metu: „Vien jis sukurdavo pusšimtį ar daugiau produkcijos per metus“.

Anot A. Ūsienės, 48 proc. priešiškos informacijos atvejų pernai buvo susiję su gynybos temomis, 25 proc. buvo nukreipta į užsienio politiką, 13 proc. – konstitucinių pagrindų apsaugą.

Analitikės teigimu, praėjusiais metais užfiksuota daugiau nei pusė šimtos priešiškos informacijos naratyvų, tarp kurių dominavo tai, jog NATO yra agresyvus ir puolantis karinis aljansas.

„Jei pernai (2021 metais) buvo, kad Lietuva yra nedemokratinė, fašistinė, nacistinė valstybė, tai šiemet gynybinės temos naratyvas – kad NATO yra agresyvus ir puolantis aljansas“, – teigė A. Ūsienė.

„Tai skirta visoms auditorijoms – tiek Vakarų, tiek mūsų Lietuvos, tiek Ukrainos, tiek pačios Rusijos gyventojams“, – pridūrė ji.

Pasak jos, Lietuvai priešiškos informacijos sraute pernai taip pat dominavo Lietuvos, kaip „nedemokratinės, agresyvios, fašistinės, nacistinės ir rusofobiškos šalies“, „socialiai, ekonomiškai ir politiškai žlugusios valstybės“ ar „nereikšmingos valstybės“, taip pat NATO, „kaip Rusiją ir Baltarusiją provokuojančio Aljanso“ ar „grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui ir suverenitetui“, naratyvai.

„Netgi migracijos temoje, kada mūsų kariuomenės pajėgumas buvo dislokuotas Druskininkuose, buvo teigiama, kad čia NATO taip provokuoja Rusiją ir Baltarusiją, steigia naujas karines bazes, nori prisidengti neteisėtais migrantais ir užpulti Baltarusiją, ir kad migracijos krizė Lietuvai ir NATO yra naudinga“, – teigė A. Ūsienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.