2022 m. Lietuvos pareiškėjai EPT iš viso pateikė 78 paraiškas patentams gauti. Palyginimui, Estija pateikė 66 paraiškas ir užėmė 26 vietą, Latvija su 22 paraiškomis liko 33-ia.
Lietuvos išradėjų aktyvumas pastebimas jau ne pirmus metus – 2021 m. EPT buvo pateikta 42 proc. daugiau paraiškų nei 2020 m. Pasak Valstybinio patentų biuro direktorės Irinos Urbonės, tai rodo, kad mūsų šalies išradėjų kūrybingumas, siekis prisidėti prie pasaulinių iššūkių sprendimo nesenka ir yra kryptingos inovacijų skatinimo, paramos kūrėjams, mokslui, smulkiam ir vidutiniam verslui politikos atspindys.
„Patentavimo aktyvumui didelę įtaką daro bendra ekonominė situacija, švietimas, intelektinės nuosavybės kūrimo, apsaugos ir naudojimo skatinimo mechanizmai, verslo ir mokslo bendradarbiavimas. Patento paraiškų skaičius neatspindi tikrojo Lietuvos inovacijų kūrimo potencialo, nes ne visos inovacijos yra patentuojamos kaip išradimai. Vis dėlto tik patentu apsaugotas išradimas suteikia verslui konkurencinį pranašumą rinkoje, garantuoja išradimo kūrimo sąnaudų grąžą ir pelną, teisių gynimą, tad svarbu ne tik patentuoti, bet ir rūpintis patentuotų išradimų komercializavimu ir apsauga“, – sako I.Urbonė.
Daugiausia paraiškų – medicinos technologijų srityje
Europos patentų indekso duomenimis, per 2022 m. iš viso gauta beveik 84 tūkst. paraiškų iš 39 Europos valstybių. Daugiausia paraiškų gauta iš Vokietijos (beveik 27 tūkst.), Prancūzijos (11 tūkst.) ir Šveicarijos (9 tūkst.). Mažiausiu pateiktų paraiškų skaičiumi išsiskyrė Šiaurės Makedonija (2 paraiškos), Albanija (3 paraiškos) ir San Marinas (6 paraiškos).
Didžiausią 2022-aisiais pateiktų paraiškų dalį sudarė skaitmeninių komunikacijų (8,6 proc.), medicinos bei kompiuterių technologijų (po 8 proc.), elektronikos bei energetikos (7 proc.), farmacijos (5 proc.) sričių išradimams patentuoti skirtos paraiškos.
Lietuvos pateiktos paraiškos pasiskirstė kiek kitaip. Apie 15 proc. paraiškų buvo pateikta siekiant patentuoti medicinos technologijų išradimus, antroje vietoje buvo biotechnologinių išradimų patentavimas – 14 proc., trečioje – chemijos inžinerijos sektoriaus išradimai (10 proc.).
I.Urbonė sako, kad išradimo patentavimas nėra privaloma procedūra, išradimas gali būti naudojamas rinkoje ir tuo atveju, jeigu jis nėra patentuotas. Tačiau išradimo sukūrimas dažniausiai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ilgalaikių mokslinių ir finansinių investicijų, todėl yra naudinga jį užpatentuoti ir gauti patentu suteikiamą teisinę apsaugą.
„Patentas suteikia išimtinę teisę į išradimą (naują įrenginį, produktą ar procesą). Tik patento savininkas turi teisę gaminti, parduoti ar kitaip naudoti savo išradimą. Konkurentai neapsaugotą naują produktą gali nukopijuoti ir jį vėliau parduoti, o patento suteikiama išimtinė teisė suteikia galimybes nuo to apsisaugoti. Vadinasi, patentas yra priemonė užtikrinti verslo konkurencingumą. Patentą taip pat galima licencijuoti, jis gali palengvinti komercinių partnerių paiešką, būti rinkodaros veiksmų dalimi“, – teigia pašnekovė.
