Su „Bulsae-4“ galima atakuoti šarvuotus taikinius saugiu atstumu, sumažinant riziką pačiai raketų sistemai. Dėl šios savybės ši sistema yra grėsminga priemonė mūšio lauke, didinanti ją naudojančių pajėgų tolimojo smūgio galimybes.
Sistemos „Bulsae-4“ kovinę mašiną sudaro aštuonių raketų paleidimo konteineris, sumontuotas ant 6×6 Šiaurės Korėjos ratinio šarvuočio „M-2010“ važiuoklės. Ši sistema yra analogiška šiuolaikinėms tolimojo nuotolio prieštankinių raketų sistemoms – tokioms kaip Izraelio „Rafael Spike-ER“, Japonijos „Type 96“, Kinijos „AFT-10“ ir Serbijos ALAS.
Tikėtina, kad „Bulsae-4“ naudoja elektrooptinę orientavimo sistemą, o komandinis valdymas vyksta optiniu kabeliu. Skirtingai nei Izraelio „Spike-NLOS“, Šiaurės Korėjos sistemos paleidimo įrenginyje nėra antenų, susijusių su komandiniu valdymu radijo bangomis. Šiaurės Korėjos televizijos 2018 m. birželį filmuotoje medžiagoje matyti panašios sistemos bandymai – įskaitant versiją, desantuojamą iš sraigtasparnio.
Netiesioginio matomumo (NLOS) scenarijuose raketa paprastai paleidžiama pradiniu skrydžio maršrutu pagal inercinį valdymą ir skrydžio metu užfiksuojama taikinyje (LOAL, arba „užfiksavimas po paleidimo“). Tačiau mažesniuose nuotoliuose daugeliui raketų „žemė-oras“ trūksta manevringumo, kad jos galėtų staigiai pakeisti skrydžio trajektoriją ir pasiekti taikinį – ypač kai taikinį užstoja tokios struktūros kaip sienos ar pastatai.
Tai, kad Rusijos pajėgos naudoja Šiaurės Korėjos ginkluotę, rodo sudėtingus ir dažnai neskaidrius tarptautinius
ginkluotės ryšius, darančius įtaką karui Ukrainoje, rašo „Defence Blog“.