Durelių ir galinės stogo dalies buvo atsisakyta, kad atsirastų vietos nuožulniam bėgiui, privirintam tiesiai prie transporto priemonės karkaso. Vaizdo įraše parodyta, kaip kyla „Molnja“ dronas – ir nors šiuo atveju įgula yra arti automobilio, troso ilgis techniškai leidžia pradėti paleidimą iš nemažo atstumo, kad būtų užtikrintas saugumas.
Kol kas tai tebėra pavienis atvejis, tačiau civilinių transporto priemonių pritaikymas kariniams tikslams yra plačiai paplitusi praktika tiek Rusijos, tiek Ukrainos kariuomenėse, kurią lemia karo reikmės. Tikrasis klausimas yra tas, ar sprendimas pasirodys veiksmingas ir ar jis bus pradėtas taikyti plačiu mastu, rašo „Defense Express“.
Pavyzdžiui, ukrainiečių praktinė patirtis montuojant artilerijos raketų paleidimo įrenginius „BM-21 Grad“ ant pikapų tapo tokia populiari, kad gavo neoficialų, tačiau plačiai žinomą pavadinimą „Sivalka“.
Kalbant apie rusišką „VAZ-1111 Oka“, šiuo metu automobilis nebegaminamas, tačiau keletą kartų buvo pastebėtas mūšio laukuose kaip kareivių transportas.
Lauko inžinieriai pertvarko ir kitų tipų automobilius – ypač siekdami paremti šturmo operacijas. Lengvieji automobiliai, sunkvežimiai ir net autobusai, aprūpinti nuo dronų apsaugančiais šarvais arba elektroninės kovos sistemomis, kartais buvo pastebimi ar apie juos pranešdavo Ukrainos pajėgos – dažnai kaip nepaisant visų apsaugų, kaip sunaikintus dronų.
Vis dėlto pagrindinė tokių platformų, kaip ši „Molnja“ paleidimo sistema, paskirtis – padidinti mobilumą ir sutaupyti laiko dislokavimo metu. Mūšio lauke šis laikas gali būti skirtumas tarp išlikimo ir priešiško drono smūgio.
Kalbant apie „Molnja“ – šią dronų šeimą vis dažniau naudoja Rusijos pajėgos ir tobulina ją kaip technologiją, įskaitant termobarinės kovinės galvutės integravimą, o pastaruoju metu net motininio laivo funkciją mažesniems FPV dronams.