Kartais pakankamai rusų pasiekia pozicijas netoli ukrainiečių linijų, kad galėtų šturmuoti gynybines pozicijas – ir laimėti dar kelis metrus žemės. Tačiau dažniausiai jiems nepavyksta, ir bet kuriuo atveju dauguma dalyvių paprastai žūsta – todėl reikia patarimų, kaip padidinti išgyvenimo procentą.
Mirtina motociklų puolimo logika
Motociklų puolimas turi tam tikrą žiaurią logiką. Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų puolimų standartu laikomos šarvuotos transporto priemonės šiandien nebeišgyvena. Jas pastebi žvalgybiniai dronai, o FPV sunaikina prieš kelis kilometrus, nei jos spėja pasiekti fronto liniją. Pėsčiomis judantys kariai yra labiau išsibarstę ir sunkiau pastebimi, tačiau per lėti. Puolimas motociklais gali pavykti, jei jie bus pakankamai greiti – tačiau visada bus didelių nuostolių, tačiau tai, atrodo, nekelia nerimo rusų vadams.
„Tavo motociklas – tai greitis, bet ne šarvai. Klaida – mirtis, – patariama Rusijos „Telegram“ kanalo „Rambo mokykla“ įraše, į kurį dėmesį atkreipė OSINT analitikas Rojus. – Lenktynės arba mirtis“.
Įraše toliau aiškinama, kad didžiausią grėsmę kelia FPV atakos dronai, kurių maksimalus greitis siekia 150–200 kilometrų per valandą ir kurie ore išbūna 5–10 minučių.
Pagrindiniai dronų apribojimai yra radijo signalas ir matomumas, todėl „Rambo mokykloje“ patariama, kad jų perpratimas yra raktas į išgyvenimą.
Pavojingi yra asfaltuoti ir tiesūs keliai, taip pat atviri laukai. Miško keliukai, miškai ir tarpeklinės įgriuvos yra saugesni.
„Rambo mokykla“ pataria saugotis žvalgybinių dronų – nes tikėtina, kad FPV atvyks per 30–90 sekundžių nuo pastebėjimo. Taip pat rekomenduojama saugotis staigiai pakylančių paukščių – tai ženklas, kad netoliese gali skristi FPV. Taip pat įspėjama saugotis prie kelio stovinčių dronų pasalų, kurie pakyla priartėjus taikiniui. Tačiau dažniausiai „aštrus švilpimas iš viršaus arba iš paskos“ yra dažniausias požymis, kad FPV surado taikinį, rašoma įraše.
„Jei sulėtinsi – mirtis“
Patariame, kad galioja „trijų sekundžių taisyklė“ ir kad motociklininkas, kuris per 3–5 sekundes nesureaguoja, neturi jokių galimybių likti gyvas.
Įraše mokoma, kad kai artėja FPV, motociklininkas turi nedelsdamas pasiekti maksimalų greitį ir pradėti važiuoti gyvatėle, darydamas staigius 15–30° posūkius. Esmė ta, kad dronai paprastai turi gana siaurą matymo lauką, todėl staigus manevras leidžia motociklininkui dingti iš drono operatoriaus ekrano, todėl dronas praskris pro šalį ir, tikėtina, jam bus sunku vėl surasti motociklą.
Stabdymas laikomas mirtinu dalyku: „jei sulėtėsi – mirtis“.
Motociklininkui rekomenduojama mesti bet kokią kuprinę – patartina greitai atsegamomis petnešomis – ir susikoncentruoti į išgyvenimą. Jei turi partnerį, motociklininkas turėtų sušukti „Dronas!“ – ir abu turėtų leistis į skirtingas puses: FPV pasirinks taikinį, o antrasis pabėgs.
Geriausias būdas išgyventi – susirasti kokią nors priedangą, geriausiai medžius ar kitą augmeniją – bet gali tikti ir pastatai. Skraidant tarp medžių ar pastatų, dronas gali sudužti – įraše pateikiami pavyzdžiai, kai motociklininkai teigia tokiu būdu išgyvenę. Važiavimas tiesiai į krūmus ar augaliją gali išgelbėti gyvybę – tačiau taip pat pasižymi didele rizika.
Išgyvenimo tikimybė yra daug didesnė, jei maršrutai iš anksto kruopščiai išžvalgyti ir nustatytos vietos, kuriose pastebėti motociklai gali išsigelbėti. „Rambo mokykloje“ taip pat siūloma motociklus dažyti matine spalva – kad jie būtų mažiau matomi – ir naudoti lengvesnius, o ne sunkesnius motociklus.
Tačiau apskritai, pasak patarimus teikiančių, motociklininkas turi „būti protingesnis, piktesnis ir greitesnis už operatorių kitame antenos gale“.
Tai geras patarimas, rašo „Forbes“ – nors sprendžiant iš turimų vaizdo įrašų, tai nelabai ką keičia. Motociklininko tikimybės išgyventi padidėjimas nuo 10 proc. iki 20 proc. gali būti strateginis laimėjimas, tačiau tai nėra didelė paguoda tiems, kurie atsiduria pirmojoje linijoje. Nes pagrindinis aspektas čia – jei dronų operatorius pralaimi, jis nusikeikia ir paleidžia kitą 500 dolerių kainuojantį FPV. Jei motociklininkas pralaimi – jis žūsta.
Evoliucija per veiksmą
Galima matyti, kaip karas vystosi realiuoju laiku. Po kelių bandymų padidinti šarvuotumą ir siųsti pėstininkus į priekį „tankais-daržinėmis“ pereita prie lengvesnių greitesnių transporto priemonių, įskaitant keturračius, golfo automobiliukus ir motociklus. Atrodo, kad pastarosios transporto priemonės yra šiek tiek atsparesnės – nors aukų skaičius toks didelis, kad jokia Vakarų kariuomenė nesiimtų tokios taktikos.
Tačiau evoliucija taikoma abiem pusėms. Šiuo metu ukrainiečiai, atrodo, nemano, kad motociklai yra pakankamai rimta grėsmė, kad nusipelnytų specializuotų ginklų jiems atremti. Jei išpuoliai motociklais taps sėkmingesni, tikimasi sulaukti kokių nors specialių prieš motociklus nukreiptų bepiločių. Tikėtina, kad jie turės platesnį matymo lauką ir skeveldrines kovines galvutes – „skraidančias „Claymore“ minas“, kurios suveiks per atstumą ir nereikalaus tiesioginio pataikymo.
Iki šiol Rusija patyrė milijoną personalo nuostolių ir nesustojo, tačiau Ukrainai įsigyjant vis daugiau FPV dronų, kurių pernai buvo 1,5 milijono, o šiemet jų padaugės trigubai – iki 4,5 milijono, ir operatoriams įgyjant vis daugiau įgūdžių nusitaikyti į motociklininkus, tikėtina, kad nuostolių skaičius didės.
O tie, kuriems pavyks išgyventi vieną motociklininkų išpuolį, greičiausiai bus įtraukti į kito išpuolio priešakį, rašo „Forbes“.