Nuo visureigio iki autonominės platformos: nauja lietuviška sistema paverčia įprastą karinę techniką antžeminiais bepiločiais

2026 m. birželio 9 d. 09:18
Lrytas.lt
Lietuvos gynybos įmonė, kuri nuo 2020 m. kuria hibridines elektrines karines transporto priemones, praėjusią savaitę Lietuvos kariuomenei pademonstravo savo naujausią pasiekimą – nuotolinio valdymo sistemą, kuri gali praktiškai bet kokią transporto priemonę paversti bepilote antžemine platforma. Ši sistema buvo išbandyta karinių bandymų pratybų „Vanguard 2026“ metu Rūdninkų poligone, rašo „Defence Blog“.
Daugiau nuotraukų (1)
Vilniuje įsikūrusi įmonė „Ostara“, sukūrusi hibridinę dyzelinį-elektrinį visureigį „Krampus“, pratybų metu Lietuvos kariams pristatė tiek transporto priemonės transmisiją, tiek savo patentuotą nuotolinio valdymo sprendimą. Demonstracija parodė, kaip „Krampus“ – specialiai kariniams tikslams sukurtas visureigis su hibridine pavara, derinančia 2,3 litro tūrio trijų cilindrų dyzelinį generatorių su dviem 30 kilovatų elektros varikliais – gali būti valdoma be vairuotojo viduje, iš nuotolinio valdymo posto.
Dar svarbiau, kad įmonė pademonstravo, jog pagrindinė nuotolinio valdymo technologija nėra apribota „Krampus“ platforma – ją galima integruoti į esamą karinį transportą, leidžiant operatoriams paversti įprastas platformas su įgula į bepilotes antžemines transporto priemones – be naujų sistemų pirkimo.
„Ostara“ generalinis direktorius Darius Antanaitis tiesiogiai paaiškino veikimo principą. „Ši technologija leidžia praktiškai bet kurią transporto priemonę paversti UGV. Dėl to galutiniai vartotojai gali maksimaliai išnaudoti turimą transporto priemonių parką ir išvengti papildomų investicijų į naujas platformas“, – sakė jis.
Tai reiškia, kad perkant naują specialiai šiam tikslui sukurtą UGV tenka padengti visas naujos platformos įsigijimo išlaidas. Esamos transporto priemonės modernizavimas įrengiant nuotolinio valdymo modulį kainuoja tik dalį tos sumos ir leidžia pasinaudoti jau turimomis techninės priežiūros sistemomis, atsarginių dalių atsargomis bei operatoriaus žiniomis.
Pats „Krampus“ kuriamas bent jau nuo 2020 m., kai „Ostara“ pirmą kartą viešai apibūdino šią transporto priemonę kaip greitąjį visureigį, skirtą specialiųjų pajėgų operacijoms. Hibridinė transmisija nuo pat pradžių buvo pagrindinis projektavimo koncepcijos elementas: važiuodamas vien elektros energija, „Krampus“ gali tyliai priartėti prie tikslo, generuodamas minimalų šiluminį pėdsaką, o vėliau perjungti į dyzelinį variklį, kad galėtų vykdyti operacijas didesniu nuvažiuojamu atstumu.
Mašinoje įmontuotas 34 kilovatvalandžių ličio-geležies fosfato akumuliatorius, užtikrinantis apie 100 km nuvažiuojamą atstumą vien elektros energija, o dyzelinis generatorius bendrą veikimo nuotolį padidina iki maždaug 400 km. 2021 m. lapkritį „Ostara“ paskelbė apie lauko bandymų užbaigimą ir pradėjo dirbti prie nuotolinio valdymo sistemos.
Iki 2022 m. vasario bendrovė oficialiai perklasifikavo „Krampus“ į pasirinktinai įgulos valdomą platformą, galinčią veikti tiek su įgula, tiek nuotoliniu būdu. Tų pačių metų balandį, kai „Krampus Mk1“ ruošėsi debiutui Europos ginklų parodoje, „Ostara“ jį apibūdino kaip parengtą autonominėms kovos lauko misijoms.
„Ostara“ kuriamos technologijos išskirtinis privalumas – galimybė modernizuoti esamas transporto priemones, o ne pirkti naujas platformas – padeda įveikti vieną iš didžiausių kliūčių, trukdančių diegti nuotoliniu būdu valdomas transporto priemones (UGV): sukrėtimus ir išlaidas, susijusias su transporto priemonių, kurios jau yra integruotos į kariuomenės logistikos ir techninės priežiūros struktūrą, keitimu.
Šarvuočių dalinys, kuris jau naudoja tam tikrą transporto priemonių tipą, iš esmės gali įdiegti nuotolinio valdymo funkciją į pasirinktus tos transporto priemonės egzempliorius, nekeičiant tiekimo grandinės, mokymo programos ar atsarginių dalių atsargų, rašo „Defence Blog“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.