Byla dėl dviejų latvių veiksmų
ESTT nagrinėjo klausimą, kuris kilo Latvijos teismų byloje dėl A.Ranks ir J.Vasilevičs. Šie asmenys buvo patraukti į baudžiamąją atsakomybę dėl neteisėto autorių teisių saugomų objektų pardavimo veikiant kaip nusikalstamas susivienijimas.
2004 m. A.Ranks ir J.Vasilevičs prekiavo interneto parduotuvėje atsarginėmis įvairių „Microsoft“ sukurtų ir autorių teisių saugomų kompiuterių programų kopijomis (pavyzdžiui, programinės įrangos „Microsoft Windows“ versijomis ir biuro programų rinkiniu „Microsoft Office“). Vyrai tokiu būdu pardavė daugiau nei 3000 kopijų programinės įrangos. Latvijos teismas konstatavo, kad dėl tokių A.Ranks ir J.Vasilevič veiksmų „Microsoft“ patyrė 265 514 eurų turtinę žalą.
Šiomis aplinkybėmis bylą nagrinėjantis Rygos apygardos teismas ES Teisingumo Teismo klausė, ar atsarginės kompiuterinių programos kopijos, įrašytos materialiojoje nepirminėje laikmenoje, turėtojas gali perparduoti šią kopiją, kai pirminė fizinė šios programos laikmena (pvz., CD-ROM ar DVD-ROM) buvo sugadinta, ir savininkas ištrynė savo šios kopijos egzempliorių arba jos nebenaudoja.
Atsarginė kopija ar ne?
Įsigijus programinę įrangą, jos gamintojas dažniausiai leidžia savininkui įsigytą įrangą parduoti kitam asmeniui, tačiau tik tais atvejais, kai įranga parduodama fizinėje laikmenoje.
Po ESTT sprendimo grėsmė kyla tiems vartotojams, kurie įsigijo naudotą kompiuterį su „Windows“ ar kita programine įranga, tačiau iš pardavėjo negavo materialios įrangos laikmenos (pavyzdžiui, C-ROM arba DVD-ROM formatu), o įsigytame kompiuteryje yra įdiegta vadinamoji atsarginė programinės įrangos kopija (angl. backup copy).
Paprastai gamintojai vartotojams leidžia legaliai pasidaryti vieną programinės įrangos kopiją, kurią galima naudoti pakartotinai diegiant įrangą licencijuotame kompiuteryje. Teismo aiškinimu, norint pasidaryti atsarginę kompiuterių programos kopiją, turi būti tenkinamos dvi sąlygos:
* pirma, šią kopiją turi daryti asmuo, kuris turi teisę naudoti šią programą;
* antra, kopijos darymas yra būtinas programinės įrangos naudojimui.
Tai reiškia, kad atsarginė programinės įrangos kopija negali būti daroma ir naudojama siekiant perparduoti programinę įrangą tretiesiems asmenims – pavyzdžiui, parduodant kompiuterį su programine įranga. Taigi Teisingumo Teismas konstatavo, kad nors pirmasis kompiuterių programos kopijos su neriboto naudojimo licencija įgijėjas turi teisę perparduoti šią kopiją ir savo licenciją naudotų kompiuterių programų rinkoje (ar kartu su naudotais kompiuteriais), vis dėlto, kai pirminė materialioji kopijos laikmena, kuri jam iš pradžių buvo suteikta, yra sugadinta, sunaikinta arba prarasta, jis negali suteikti šiam naujam įgijėjui savo atsarginės programos kopijos be teisių turėtojo, t.y. programinės įrangos gamintojo, leidimo.
Trumpai tariant, programinės įrangos perpardavinėjimui galioja ta pati taisyklė kaip ir, pavyzdžiui, knygoms – pačią knygą perparduoti galima, tačiau prekiavimas bet kokiomis knygų kopijomis jau yra laikomas nusikaltimu. Taigi prieš įsigyjant naudotą kompiuterį, būtina įsitikinti, jog jame instaliuota originali programinė įranga, nes įsigijus kompiuterį su kad ir licencijuota, bet atsargine programinės įrangos kopija – galite tapti pažeidėju.
Straipsnio autorė Vilija Viešūnaitė – advokatų kontoros TRINITI partnerė
