„Piramidžių statybai, senovės egiptiečiai turėjo transportuoti sunkius akmens blokus ir didžiules statulas per dykumą“, – pastebėjo tyrimo autoriai. Komanda pabandė tai atkartoti ir priėjo išvadą, kad šlapias smėlis yra atsakymas į šį visuomenę kankinusį klausimą. Tų laikų gyventojai užkeldavo sunkius daiktus ant rogių ir darbininkai juos traukdavo per smėlį, kurį šlapindavo.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad pakankamas smėlio drėgnumas perpus sumažina jėgos poreikį traukiant. Norėdami šią teoriją patikrinti, fizikai įrengė laboratorinę „Egipto versiją“, dėkle su smėliu patalpinę roges.
Pildami vandenį jie nustatė tam tikrą smėlio standumą, kuriuo patogiausia gabenti roges su svoriu. Tam jiems prireikė ir reometro, kuris rodo, kokiai jėgai veikiant smėlio pagrindas deformuojasi. Paaiškėjo, kad šlapias dykumos smėlis yra maždaug dvigubai standesnis negu sausas.
„Rogės gerokai lengviau slysta vandeniu sutvirtintu paviršiumi, nes priešais nesusidaro birių granulių sankaupa, kaip atsitinka sauso smėlio atveju. Kad šį metodą naudojo ir senovės egiptiečiai, išduoda jų piešiniai ant sienų. Jose rogių priekyje pavaizduotas žmogus pila vandenį ant žemės“, – teigė mokslininkai.
Šio tyrimo rezultatai galėtų būti naudingi ieškant sprendimų, kaip optimizuoti transportą ir granuliuotų medžiagų tvarkymą, dėl kurių šiuo metu išgaunama apie 10 procentų pasaulio energijos.
