Tyrimo metu buvo nustatyta, kad alaus gamyboje naudojamos mielės, be spirito ir dujų, išskiria sudėtingus eterinius junginius, kvepiančius vaisiais, todėl viliojančius drozofilas (vaisines museles) ir muses. Šie cheminiai junginiai turi didelės įtakos ne tik alaus kvapui, bet ir jo skoniui, rašo Lenta.ru.
Padaryta išvada, kad konkretus mielių štamas nulemia skonines ir aromatines alaus savybes. Būtent dėl mielinių grybų kultūrų skirtumų įvairiuose geografiniuose regionuose gaminamas alus pasižymi tik tam regionui būdingu skoniu ir aromatu.
Mielės plačiai naudojamos maisto pramonėje. Vienaląsčiai grybai perdirba cukrų į spiritą ir anglies dvideginį. Kepant duoną spiritas nuo kaitros išgaruoja, o anglies dvideginis padeda susiformuoti porėtai miltinių patiekalų struktūrai. Gaminant vyną lieka tik spiritas, o alaus atveju – ir spiritas, ir dujos.
Mielių išskiriami eteriniai junginiai padeda joms privilioti muses, o šios paskleidžia mielių sporas naujose teritorijose. Jeigu iš mielių pašalinamas genas ATF1, atsakingas už sudėtingų eterinių junginių sintezę, tai iš tokių modifikuotų mielių pagamintas alus praranda savo patrauklumą musėms.
