Nuodugniam muziejų lankytojų stebėjimui buvo įsigyta speciali įranga, kurios vertė siekia daugiau nei 19 tūkst. eurų.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkai atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad muziejų svetainės dažnai yra per sudėtingos: vartotojams reikia skirti daug laiko surandant jiems reikalingą informaciją tarp daugybės gan chaotiškai pateiktų fragmentų. Tyrėjai pastebėjo, kad aktualios informacijos negalima dėti į trečią struktūrinį lygį, nes taip jos paieškos laikas padvigubėja, o lankytojas praranda motyvaciją dar kartą apsilankyti.
Išanalizavę muziejų svetaines mokslininkai taip pat patarė daugiau dėmesio skirti aiškiai ir logiškai puslapio struktūrai.
Tyrimui atlikti buvo naudojama nauja įranga, kuri yra unikali tuo, jog fiksuoja žmogaus žvilgsnio koncentraciją į tam tikrus taškus, nedarydama jokios įtakos stebimam asmeniui.
Tyrime dalyvavo daugiau nei šimtas žmonių. Jų buvo prašoma atlikti tam tikrus veiksmus, o jų akių judesiai buvo fiksuojami naudojant specialią įrangą. Kadangi tyrimo dalyviai elgėsi natūraliai ir sąmoningai nekontroliavo akių judesių, gauti rezultatai yra laikomi itin tiksliais ir patikimais. Tai buvo tarsi aukštesnio lygio rinkos tyrimas apie vartotojų elgesį ne klausiant jų nuomonės, o realiai sekant jų veiksmus.
Rezultatai taip pat atskleidė, kad muziejai savo turimas virtualias prieigas naudoja tik kaip dar vieną informacijos sklaidos kanalą ir nekelia sau tikslo įtraukti interneto naudotojus į aktyvią veiklą su muziejumi virtualioje erdvėje, kas padėtų sukurti dvipusius ilgalaikius santykius su lankytojais.
Nors visi muziejai savo veikloje naudoja įvairias socialinių medijų priemones, tokias kaip socialinių tinklų svetainę „Facebook“ ar vaizdo turinio dalijimosi portalą „Youtube“, jie neišnaudoja interaktyvių priemonių suteikiamų galimybių ir tai yra daroma fragmentiškai, neturint aiškaus tikslo, kam tai daroma.
Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad Lietuvos nacionaliniai muziejai organizuodami ir vykdydami savo komunikacinę veiklą šiandien dar vadovaujasi tradicinio muziejaus veiklos principais, iš viso nesiekdami arba neskirdami pakankamai dėmesio „naujosios muziejininkystės“ koncepcijos įgyvendinimui.
