Spinduliuotė skrydžio metu lėktuve – didesnė negu Černobylyje

Jei šiandien nuvyktumėte prie sprogusio Černobylio atominės elektrinės reaktoriaus, radiometras jus įspėtų, kad čia spinduliuotė normą viršija daugiau nei 10 kartų. Nieko nuostabaus, kad turistams čia būti leidžiama tik ribotą laiką. Tačiau lipant į lėktuvą apie skrydžio metu gresiančią spinduliuotę keleivių niekas neįspėja, nors jos intensyvumas nenusileidžia apleistoms Černobylio vietovėms.

Tik retas žino, kokią kosminę spinduliuotę patiria lėktuvų įgula ir keleiviai.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Tik retas žino, kokią kosminę spinduliuotę patiria lėktuvų įgula ir keleiviai.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.

lrytas.lt

Mar 23, 2015, 8:03 PM, atnaujinta Jan 8, 2018, 11:16 AM

Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis žmogui matuojamas sivertais (Sv). Vienkartinė 0,5 Sv dozė žmogui po kelių valandų sukelia pykinimą, 0,7 Sv – vėmimą, patyrus 0,75 Sv per kelias savaites nuslenka plaukai, 0,9 Sv sukelia viduriavimą, 1 Sv pažeidžia kraujagysles ir sukelia hemoragiją. 4 Sv dozė pažeidžia kaulų čiulpus ir, nesiėmus reikiamų priemonių, per kelis mėnesius gali sukelti mirtį, o 10 Sv sukelia vidinį kraujavimą ir mirtį per 1–2 savaites. Didesnės dozės žmogų gali pražudyti per kelias valandas.

Kasdienybėje dažniau tenka susidurti su gerokai mažesnėmis reikšmėmis – milisivertais (mSv, tūkstantoji Sv dalis), ir mikrosivertais (uSv, milijoninė Sv dalis).

Skirtingose vietose gamtinis fonas skiriasi – tai priklauso nuo geografinės vietovės. Lietuvoje jis yra nuo 0,05 iki 0,15 uSv per valandą, o patalpose gali siekti 0,2 uSv per valandą. Norma laikoma foninė spinduliuotė – 0,3 uSv per valandą.

Tačiau kai kuriose vietose jonizuojančioji spinduliuotė yra gerokai didesnė. Pavyzdžiui, šalia sprogusio Černobylio elektrinės reaktoriaus šiuo metu spinduliuotė normą viršija dešimt ar daugiau kartų – radiometrai rodo 3–4 uSv per valandą. O netoliese esančiame turistų pamėgtame Pripetės miestelyje ji siekia 0,8 uSv per valandą.

Šiose vietovėse žmonėms leidžiama būti ribotą laiką, o turistus lydintys profesionalūs keliautojai nuolat matuoja radiacijos lygį.

Tačiau tik retas žino, kad ne mažesnę spinduliuotę žmonės patiria skrisdami lėktuvais. Tik tai – ne sprogusios jėgainės paskleista radiacija, o kosminė spinduliuotė.

Lėktuve – pavojingiau nei Černobylyje?

Mus, vaikštančius ant žemės, nuo kosminės spinduliuotės saugo planetą dengiantis atmosferos sluoksnis. Kuo toliau nuo žemės, tuo jis plonesnis ir retesnis – taigi silpsta ir apsauga. Jei užlipote į kalvą, o draugas liko apačioje, skirtumo nepajausite. Tačiau lėktuvai pakyla į maždaug 10–15 km aukštį – čia skirtumas jau tampa akivaizdus ir matuojamas kartais.

Radiacinės saugos specialistai iš „Health Physics Society“, remdamiesi anksčiau atliktais mokslininkų tyrimais, pastebi, kad apšvita skrydžio metu gali siekti nuo 3 uSv per valandą iki net 10 uSv per valandą.

Tai, kokią realią apšvitos dozę patiria lėktuvo keleiviai ir įgula, priklauso nuo daugelio faktorių: skrydžio aukščio, trukmės, trajektorijos (kuo arčiau pusiaujo, tuo atmosferos suteikiama apsauga stipresnė), net Saulės aktyvumo.

Kokį pavojų tai kelia? Jei lėktuvais skraidote kelis kartus per metus, pernelyg jaudintis neverta. Tačiau jei svarstote siekti karjeros laikant lėktuvo vairalazdę ar pilstant gėrimus kabinoje, apie tai žinoti vertėtų.

Iš viso Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai patiria 2–3 mSv apšvitos dozę (kitose šalyse vidurkiai skiriasi). Didžiąją dalį, apie 80 proc., sudaro natūralių šaltinių apšvita, gaunama iš oro, maisto, vandens ir kt. Likusi dalis priskiriama dirbtiniams šaltiniams (pramonei, medicinai).

Kokią įtaką šiam skaičiui turi vienas skrydis? Pavyzdžiui, jei skrendate lėktuvu iš Vilniaus į Londoną ir atgal, patirsite apie 0,025 mSv apšvitą. Taigi keturis sykius į gimtinę grįžę emigrantai „sugeria“ papildomus 0,1 mSv – maždaug tiek gaunama galvos rentgenogramos metu.

Panašų kiekį sivertų gausite praleidę 14 valandų lėktuve, skrendančiame iš Niujorko į Tokiją. Net jei kasmet tenka ištverti po kelis tokius ilgus skrydžius, nekvaršinkite galvos – metinis apšvitos kiekis radikaliai dėl to neišaugs.

Labiausiai rizikuoja įgula

Visgi lėktuvų pilotams ir aptarnaujančiam personalui šiuos skaičius derėtų įsiminti. Ore daugiau nei 500 valandų praleidžiantys žmonės per metus papildomai gali gauti iki 5 mSv. Ką žmogaus organizmui reiškia tokia papildoma apšvita, duomenų nėra. Tačiau specialistai pabrėžia, kad net nedidelės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės gali pakenkti žmogaus sveikatai. O jei jos patiriamos nuolat, pavojus išauga.

Skiriasi ir rekomenduojamos ribos. Nėštumo metu rekomenduojama, kad bendras apšvitos kiekis neviršytų 5 mSv arba ne daugiau nei 0,5 mSv per mėnesį. Tuo metu su radioaktyviomis medžiagomis dirbantiems asmenims nustatyta riba – net 50 mSv per metus.

Beje, orlaivių pilotai ir aptarnaujantis personalas JAV yra priskiriami darbuotojams, kurie susiduria su jonizuojančiąja spinduliuote. Ankstesni tyrimai atskleidė, kad lėktuvų pilotams išauga rizika susirgti vėžiu, tiesa, nėra įrodymų, jog tai susiję būtent su patiriama spinduliuote.

Visgi lėktuvų pilotų asociacijos „Allied Pilots“ atstovas Mike'as Hollandas kolegas ragino nerizikuoti: jei įmanoma – skriskite žemesniame aukštyje, o jei esate jautrus spinduliuotei, venkite ilgų skrydžių.

Parengta pagal BBC, HPS.org, Traveller.com.au, Mindbodygreen.com, RSC.lt, VAE.lt inf.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.